Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Skubios medicinos pagalbos skyrius (SPS) tampa vis dažnesniu pasirinkimu jauniems gydytojams rezidentams, ieškantiems ne tik profesinių žinių, bet ir žmogiško santykio, pasitikėjimo bei palaikymo. Čia formuojama aplinka, kurioje svarbiausia – augimas, pagarba ir komandinė dvasia.
2024–2025 m. RŠL Skubios medicinos pagalbos skyriuje praktikavosi 11 rezidentų, o 2025–2026 m. jų laukiama 9. Laikinai skyriaus vedėjo pareigas einantis skubios medicinos pagalbos gydytojas Karolis Kilčauskas sako, kad tai – ne atsitiktinumas, o kryptingo darbo rezultatas:
„Mūsų skyriuje rezidentas nėra tik stebėtojas. Jis – pilnavertis komandos narys. Kiekvienas gauna erdvės augti, bet kartu jaučiasi saugus, nes žino, kad visada bus palaikytas. Tai – ne tik profesinis, bet ir asmeninis augimas.“
Ši nuostata atsispindi ir rezidentų pasakojimuose. Jie kalba apie patirtį, kuri neapsiriboja vien klinikinėmis žiniomis – tai ir emocinis saugumas, ir profesinis pasitikėjimas, ir žmogiškas ryšys su kolegomis.
Rezidentūrai Šiaulius pasirinkusi Rytė Monterroso pabrėžia, kad aplinka buvo ne tik komfortabili, bet ir skatinanti augti. Pasak jos, svarbiausia – ne tik tai, ką išmoksti, bet kaip jautiesi mokydamasis:
„Tam čia sudarytos visos sąlygos, užtikrinant pacientų saugumą. Personalas darbštus, pagarbus, visada pasirengęs padėti. Skubios medicinos gydytojai motyvuoti dalintis žiniomis, įtraukti į mokymosi procesą, ugdyti kaip specialistą ir žmogų.“
Panašiai kalba ir Gabrielė Mickutė, kuri pabrėžia, kad net sudėtingose situacijose jautėsi ne viena. Jos patirtis rodo, kad skubios medicinos pagalbos kolektyvas ne tik profesionalus, bet ir empatiškas – tai ypač svarbu jauniems gydytojams, dar tik pradedantiems savarankišką praktiką:
„Į visus klausimus buvo atsakyta, o procedūrų, kurios man sunkiau sekėsi, metu visada sulaukdavau palaikymo. Kolektyvas fainas – nesijauti vienišas su pacientu. Didelis pacientų srautas leidžia įgyti įvairių kompetencijų,“ – teigia G. Mickutė.
Kotryna Tamkutonytė savo laiką Šiauliuose vadina vienu ryškiausių etapų rezidentūroje. Jos žodžiai atskleidžia, kaip svarbu jaustis įvertintam ir turėti erdvės savarankiškumui. Tokia patirtis ne tik stiprina profesinį identitetą, bet ir formuoja pasitikėjimą savimi:
„Visada galiu klausti, visi pasiruošę padėti, net nesėkmių metu. Labai dėkoju už pasitikėjimą ir skatinimą būti savarankiška. Tai buvo nuostabiausi mėnesiai – paaugau ir kaip būsima skubios medicinos gydytoja, ir kaip asmenybė.“
Tuo tarpu Karilė Ylaitė atkreipia dėmesį į tai, kas dažnai lieka tarp eilučių – emocinį saugumą. Jos patirtis rodo, kad net ir abejojant savimi, svarbu turėti šalia žmones, kurie ne tik palaiko, bet ir švelniai pastumia pirmyn:
„Jaučiausi 100 proc. saugi. Gavau kelis ‘spyrius į užpakalį’ ir užtikrinimą, kad galiu bandyti ir daryti, kai pati savimi abejojau. Slaugytojos ir kolegų sukurtas pasitikėjimas – neįkainojami“, – sako rezidentė.
Šiandien, kai medicinos studijos vis dažniau vertinamos ne tik pagal akademinį turinį, bet ir pagal emocinį klimatą, RŠL tampa pavyzdžiu, kaip galima derinti profesionalumą su žmogiškumu.
Čia rezidentai ne tik mokosi, bet ir atranda, ką reiškia būti gydytoju – ne vien techniniu, bet ir žmogišku požiūriu. Ir būtent tai, pasak jų pačių, daro šią patirtį nepaprastai vertingą.
• Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
