Nuo pirmos treniruotės iki ambicingos svajonės, galinčios pakeisti Alytaus miesto veidą – jaunas treneris ir verslininkas pasakoja apie tai, kaip gimė Kovotojų kalvė – ne tik sporto klubas, bet ir ambicingas projektas, siekiantis tapti kovotojų ugdymo, turnyrų ir šou erdve.
Kur svarbus ne tik sportas, bet ir idėja suburti bendruomenę, atrasti talentus ir leisti jiems augti, parodyti, kad net mažesniame mieste gali gimti didelės svajonės.
Apie pirmuosius žingsnius, iššūkius, neįprastas turnyrų vietas ir tikslą Alytuje sukurti kažką visiškai naujo pasakoja „Kovotojų kalvės“ įkūrėjas Donatas Butrimas.
Viešajai įstaigai Kovotojų kalvei šiemet buvo skirta Alytaus miesto savivaldybės parama verslo idėjai įgyvendinti.
Koks buvo Jūsų paties kelias, kaip tapote treneriu?
Pirmiausia pradėjau tiesiog sportuoti. Vieną dieną atėjau į treniruotę ir sulaukiau skambučio – trenerio nebus, manęs paprašė jį pavaduoti. Atsisėdau kelioms minutėms ir pagalvojau, ką reikės daryti. Sportuoti yra viena, bet vesti treniruotę visai kas kita. Tada pirmą kartą ir supratau, koks iš tikrųjų sunkus yra trenerio darbas. Atrodo, viską žinai, viską moki, bet kaip tai parodyti kitiems? Ta pradžia ir buvo sunkiausia.
Būdavo net juokinga – tarsi moki, parodai, bet pats nelabai supranti, ką tiksliai parodei. Grupėje būdavo nemažai žmonių – apie 10–15. Reikėjo perlipti per save, susidoroti su jauduliu. Taip, po pirmos, antros, trečios treniruotės pradėjau suprasti, kad man tas darbas visai patinka.
Klube tuo metu nebeliko daug trenerių, gavau pasiūlymą treniruoti – be jokio atlyginimo. Vis tiek sutikau. Pirmus dvejus metus treniravau nemokamai, nes man tai patiko ir buvo įdomu.
Kadangi Alytuje nėra lengva išsilaikyti, daug ką darau iš idėjos. Bet manau, kad sekasi neblogai. Sportuojančių žmonių tikrai nemažai. Vasarą jų sumažėja, bet rugsėjį visada pradedame su 40–50 mokinių grupe. Esu apskaičiavęs, kad per ketverius metus turėjau apie 500 mokinių.
Kas paskatino Jus imtis nuosavo verslo, susijusio su koviniu sportu?
Kadangi pats visą laiką sportuoju, esu susijęs su sportu, juo gyvenu, natūraliai atėjo akimirka, kai nusprendžiau sukurti kažką unikalaus. Tai, ką esu suplanavęs, kol kas neturi atitikmens. Bandau iš sporto padaryti kažką daugiau – ne tik sportą. Kiek žinau, Alytuje anksčiau veikę sporto klubai ar treneriai dažnai ilgai neišsilaikydavo.
Šiuo metu pati idėja dar tik vystosi. Po truputį kuriamės. Planuojame kurti savo unikalų produktą: mėgėjų turnyrus, kurių formatas būtų įdomus tiek žiūrovams, tiek dalyviams.
Balandį surengėme BUSHIDO SWAT ELITE turnyrą išskirtinėje vietoje – buvusioje medvilnės gamykloje. Renginyje vyko K 1 ir bokso kovos, motociklų bei sportinių automobilių paradas. Būtent organizuojant šį turnyrą ir radosi pagrindinė idėja.
Įsigijome patalpas pramonės rajone, pradėjome remontus. Aišku, įgyvendinti tokį projektą reikalingos didelės investicijos, todėl šiuo metu kalbamės su investuotojais. Jei pavyktų juos pritraukti, galėtume į Alytų atnešti milijono vertės investicijas ir tai reiškia didelio masto projektą.
Kol kas esame numatę penkerių metų etapą, per jį planuojame įrengti patalpas su visa reikalinga infrastruktūra. Tačiau tuo pačiu metu sutelkėme dėmesį ir į turnyrus. Keliaujame per Lietuvą, plečiamės, kaupiame patirtį ir siekiame augti.
Jūs dar visai neseniai įsikūrėte?
Taip, tik nuo sausio mėnesio. Iš pradžių buvome turnyrų organizatoriai. Bet nusprendėme pakeisti kryptį ir įkurti kovotojų agentūrą – savotišką sveikatingumo centrą.
Kaip kilo pavadinimas „Kovotojų kalvė“?
Kovotojų kalvės pavadinimas atsirado visai netyčia. Sugalvojome bendrinį, bet prasmingą variantą. Tai nėra būtinai apie sportininkus ar ringo kovotojus, galbūt tas žmogus paprasčiausiai gyvenime yra kovotojas. Be to, pavadinimas skamba stipriai ir lietuviškai, o angliškas variantas „Fighters Forge“ turi ir tarptautinį potencialą.
Ar esate alytiškis ir būtent dėl to nusprendėte kurti šią veiklą Alytuje?
Esu alytiškis. Buvau gavęs pasiūlymą kurti viską Kaune. Siūlė patalpas, investicijas, o iš manęs būtų reikėję tik idėjų ir darbo. Bet vis tiek nusprendžiau viską daryti Alytuje. Dabar viską statome iš paskolų – tai rizikinga, bet tikime tuo, ką darome, ir einame pirmyn.
Papasakokite plačiau apie BUSHIDO SWAT ELITE turnyrą, vykusį Alytuje. Kaip kilo mintis jį surengti?
Tai nebuvo mano pirmas turnyras, bet pirmas kartas, kai jis vyko tokioje nestandartinėje vietoje. Kadangi Alytus pramonės miestas, nusprendėme tai paversti privalumu ir taip jį pristatyti. Esu organizavęs turnyrų ir kitur, pavyzdžiui, Druskininkuose, „Snow Arenoje“ taip pat gana neįprasta vieta tokiam renginiui. Nedaug kas renkasi tokius sprendimus, o aš kaip tik noriu eiti tuo įdomesniu, mažiau tradiciniu keliu.
Kaip vertinate patį turnyrą ar daug žmonių pritraukėte?
Pritraukėme per 1 000 žiūrovų. Ankstesnis turnyras, kuris vyko gruodį Alytaus sporto rūmuose, sulaukė dar daugiau – apie 1 700 žmonių.
Kaip manot, ko pritrūko, kad ateitų daugiau žmonių ir ką darytumėt kitaip?
Įdomus faktas – žiūrint į paskutinio turnyro bilietų pardavimus, apie 60 % žiūrovų sudarė alytiškiai, o likę 40 % atvyko iš kitų miestų. Tai rodo, kad vietinis susidomėjimas dar nėra toks didelis. Mano tikslas yra tai pakeisti ir pritraukti daugiau alytiškių.
Be to, tuo pačiu metu vyko ir miesto futbolo komandos rungtynės. Kai kurie žmonės buvo ten, nes yra ilgamečiai sirgaliai. Tuo tarpu žiemos turnyre alytiškių dalyvavo gerokai daugiau, tad matosi, kad susidomėjimas tikrai priklauso ir nuo aplinkybių.
Mano pirmasis turnyras Alytuje pritraukė apie 300 žiūrovų, antrasis jau apie 500. Kadangi ilgą laiką čia tokių renginių nebuvo, viskas vyksta po truputį. Reikia laiko ir įdirbio. Kovinis sportas visgi yra specifinis – tai ne krepšinis ar futbolas, kurį žiūri plačioji auditorija. Tačiau šiuo metu kovinis sportas yra „ant bangos“, ir manau, jis sulauks vis daugiau dėmesio ir Alytuje. Tikiu, jog šie turnyrai taps tradicija ir vienais svarbiausių miesto sporto renginių.
Šiandien dauguma žmonių vis dar renkasi krepšinį ar futbolą, bet mano tikslas – pakeisti šią tendenciją ir parodyti, kad kovinis sportas gali būti lygiai toks pat patrauklus. Su ta mintimi ir einu toliau. Noriu padaryti jį pirmuoju miesto sporto numeriu.
Kiek žinau, nuo senų laikų Alytus turi daug kovotojų, čempionų. Tačiau buvo laikotarpis, kai nieko nebuvo. Dabar vėl atsiranda kikbokso čempionų, bet tai ne olimpinė sporto šaka ir ji dažnai lieka nuošalyje. Tai atima jaunimo motyvaciją, ir man norisi tai pakeisti.
Kada miestelėnai gali tikėtis sekančio turnyro?
Aš manau, rudenį.
Ar planuojate daryti tose pačiose patalpose ar ieškoti kažko naujo?
Šiuo metu ieškome naujų, įdomesnių sprendimų. Norisi kažko unikalaus, nes tradicinės vietos – sporto rūmai – jau šiek tiek pabodusios. Jau esame išbandę sandėlio erdvę, o dabar norim išbandyti naują plotmę. Galbūt pasirinktume statomus padelio kortus, o jų savininkai norėtų bendradarbiauti ir surengti atidarymo turnyrą?
Labiau ketinate susitelkti į turnyrus ar planuojate Alytuje atidaryti nuolatinę sporto salę ar erdvę?
Mano pagrindinis tikslas – kovinių sporto renginių organizavimas ir kovotojų ugdymas. Ateityje planuojame įkurti salę, rengti seminarus. Nuo sporto psichologijos iki kovotojo vadybos. Siekiame sukurti sistemą, kur sportininkas, prisijungęs prie mūsų organizacijos, būtų tinkamai atstovaujamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Kol kas tai dar vizija, bet tikiu, kad ji taps tikrove. Viskas dar nauja, daug kas vyksta eksperimentavimo principu, bet turime aiškią kryptį ir žinome, kur einame.
Ar jūsų veikla orientuota labiau į Alytaus kovotojus, ar siekiate pritraukti sportininkus iš visos Lietuvos?
Norėčiau neapsiriboti vien Lietuva, o pritraukti kovotojus ir specialistus iš viso pasaulio. Iš pradžių, žinoma, dirbsime su alytiškiais, nes čia tikrai turime gerų sportininkų, tačiau trūksta tinkamos jų ugdymo infrastruktūros.
Vienas iš artimiausių tikslų – kviesti trenerius ir instruktorius iš užsienio, kad jie vestų seminarus čia, Alytuje. Tokiu būdu žinių įgytų ne tik kovotojai, bet ir vietiniai treneriai.
Gal jau esate numatę ir kokius alytiškius norėsite pritraukti?
Kadangi pats esu treneris, manau, pritraukčiau visą dabartinį savo klubą. Tai būtų skirta tiems, kurie jau nori kovoti profesionaliai.
Kaip manote, kuo išsiskiriate iš kitų? Paskutiniu metu Lietuvoje turime ir UTMA, ir „King of Kings“ organizacijas, kurios taip pat rengia turnyrus.
Mes būsime pirmas laiptelis į tokias organizacijas. Koncentruosimės į mėgėjų kovas. Imsime kovotojus, padėsime jiems tobulėti ir stengsimės juos išreklamuoti taip, kad jie patektų į aukštesnio lygio turnyrus.
Lietuvoje šiuo metu daugiausia vyksta bendriniai federacijų renginiai, dažniausiai sporto salėse, dienos šviesoje. Mes norime tai pakeisti. Organizuoti turnyrus su šou elementais, kurie žiūrovams sukurtų įsimintiną patirtį.
Į kurias kovinio sporto šakas labiausiai kreipiate dėmesį?
Kol kas tai smūginės sporto šakos – boksas ar kikboksas. Taip pat turime idėją vienoje vietoje sujungti ir smūgines ir imtynes, kad tai būtų visapusiškas kovos menų centras, kur kovotojai galėtų augti.
Su kokias iššūkiais jau teko susidurti?
Kilo nemažai iššūkių dėl patalpų. Iš pradžių planavome atlikti nedidelį remontą ir ieškoti investuotojų, bet realybė pasirodė sudėtingesnė. Patalpos yra neprižiūrėtos, o po šoninio lietaus pastebėjome, kad vanduo įsiskverbia per stogą ir langus. Dabar būtina investuoti į stogo ir langų tvarkymą, o tai reikalauja nemažų lėšų, nors pelno dar neturime.
Žinome, kad šis procesas užtruks, tačiau turime aiškų tikslą ir kryptį. Kai eini su tikslu, galima sutikti ir bendraminčių. Kol kas esu vienas, bet aktyviai ieškau, kas norėtų prisijungti. Didelį palaikymą jau gavome iš Alytaus miesto savivaldybės – jai tinka ir patinka mūsų idėja. Ir ypač todėl, kad tai vyksta būtent Alytuje, ne didmiesčiuose Vilniuje ar Kaune.
Ko palinkėtumėte dar tik pradedantiems ar norintiems pradėti verslą?
Nors esu dar jaunas, jau turiu daug patirties ir ne vieną pabandytą idėją. Svarbiausia – tiesiog imtis veiksmų ir neklausyti kitų, net jei artimieji nesupranta ar nepalaiko. Ko tik nepadarysi dėl miesto. Šiuo metu turime idėją ir dirbame ją įgyvendindami, o kaip viskas klostysis, pamatysime.
Jeigu skaičiuočiau, tai jau dešimta mano svajonė. Pirmą savo verslą pradėjau nuo 16 metų. Turiu statybų, drabužių verslo ir kitų projektų patirties. Daug ko išmokau, nes dažniausiai viską kūriau nuo nulio, be didelių resursų ar biudžeto. Turiu nemažą patirties ir idėjų bagažą ir noriu tai pritaikyti, pažiūrėti, ar mano patirtis buvo teisinga.
Organizuojant verslą galiausiai tenka rinktis arba gražiai užbaigti projektą ar bankrutuoti. Aš visada įvertinu riziką ir dažniausiai sustoju laiku. Ankstesnė problema buvo ta, kad susijungdavau su draugais ar pažįstamais, kur būdavo daugiau vadovaujančių nei dirbančių, todėl darbai nesivystė. Dabar, kai dirbu vienas ir turiu aiškią viziją, viskas vyksta geriau. Žinoma, jei atsiras investuotojų, ši vizija gali pasikeisti. Galbūt šis projektas taps mano 5 ar net 10 metų „vaiku“, bet jį dar reikia auginti ir puoselėti.
• Komunikacijos skyriaus informacija
