Įsigaliojo kovos su sukčiavimu priemonė: mokėjimo įstaigos turi tikrinti, kam pervedamos lėšos

(BNS). Lietuvoje ketvirtadienį įsigalioja griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, siekiant sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.

Nuo spalio 9-osios visi bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalo tikrinti, ar pinigai pervedami tikriems sąskaitų savininkams. Tikimasi, kad ši naujovė padės sumažinti sukčiavimo ir įmonių bei gyventojų apgaulės atvejų.

Lietuvos banko (LB) teigimu, kitų šalių pavyzdžiai parodė, jog tokia paslauga yra gera prevencinė priemonė – sukčiavimo atvejų jose sumažėjo dešimtimis procentų.

Pasak centrinio banko, tai padės apsaugoti mokėtoją, kai sukčiai pateikia sąskaitos numerį su klaidingu vardu, pavyzdžiui, nurodo, kad tai pažįstamo žmogaus, institucijos ar žinomo pardavėjo sąskaita.

Prieš užbaigiant mokėjimą klientui iššoks viena iš keturių žinučių: kad gavėjas ir sąskaita visiškai sutampa, nepilnai sutampa, visiškai nesutampa arba neįmanoma to patikrinti. Visais atvejais mokėtojas pats apsispręs, ar nori įgyvendinti mokėjimą.

LB pabrėžia, jog ši trumpa akimirka gali lemti, ar žmogus perves pinigus sukčiui, ar ne.

Banko valdybos nario Evaldo Ruzgio teigimu, naujosios taisyklės nuo ketvirtadienio įsigalioja visoje euro zonoje, tačiau kol kas atliekant pavedimus tik eurais.

Anot jo, kelias etapais tvarka bus pradėta taikyti ir mokėjimams kitomis Europos šalių valiutomis.

„Kitos valiutos yra pervedamos taip, kaip ir anksčiau, patikrinimas nėra atliekamas. Tačiau ateityje planuojama, kad kitos Europos Sąjungos valiutos taip pat prisijungs prie šios tvarkos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė E. Ruzgys.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad iki šiol panašios patikros vyko tik kai kuriose kredito įstaigose, atliekant vidinius mokėjimus tarp tos pačios įstaigos klientų.

„Bet tik kai kurie tą darė, nuo šiol visi tą daro. Iki šiol gavėjo eilutė buvo naudojama labiau informaciniais tikslais. Bet tai nebuvo būtina informacija ir dėl jos jokių pranešimų neiššokdavo“, – LRT radijui sakė E. Čipkutė.

Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuota beveik 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, jų metu bandyta išvilioti 28,9 mln. eurų. Sukčiams per pirmus šešis šių metų mėnesius pavyko pasisavinti apie 10,6 mln. eurų.

Mokėjimo paslaugų teikėjai neteiks šios informacijos SMS žinutėmis. Pranešimas bus rodomas tik elektroninėje bankininkystėje arba mobiliojoje programėlėje, o atliekant mokėjimą banko daliniuose informaciją suteiks jo darbuotojas.

Per praėjusių metų tą patį laikotarpį sukčiams pavyko išvilioti dviem milijonais eurų mažiau.

• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „BNS spaudos centras“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.

Nuoroda į informacijos šaltinį