Lapkričio 10 d. Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius Oliveris Sitaras susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir žemdirbių atstovais.
Aptarta Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis ir numatomos paramos sąlygos 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje.
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis augo ir modernėjo: keitėsi gamybos struktūra, augo ūkio dydis, buvo diegiamos inovacijos, keitėsi užimtumo tendencijos ir eksporto kryptys. Tačiau tiesioginių išmokų lygis siekia tik apie 77 proc. Europos Sąjungos (ES) vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
„Prognozės rodo, kad 2027 m. vos priartėsime prie 80 proc. Kitaip tariant, per daugiau nei du dešimtmečius išorinė tiesioginių išmokų konvergencija beveik nekito. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkai jau daugiau nei 20 metų dirba nelygiavertėse konkurencinėse sąlygose lyginant su kitų ES šalių ūkininkais. Nepaisant to, mūsų ūkininkai geba rodyti gerus ūkininkavimo rezultatus ir iš paskutiniųjų stengiasi išlikti žemės ūkio veikloje“, – teigė žemės ūkio ministras A. Palionis.
Naujasis 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos (DFP), įskaitant BŽŪP, pasiūlymas buvo lauktas su viltimi pabaigti tiesioginių išmokų konvergenciją ir suteikti Lietuvos ūkininkams lygias konkurencines sąlygas ir finansines galimybes.
Tačiau išvydus Europos Komisijos pasiūlymą Lietuvai, kuriame būsima finansinė perspektyva, palyginti su 2021–2027 m. BŽŪP finansavimu (5 485,2 mln. EUR), yra daugiau nei 20 proc. mažesnė, akivaizdu, kad šios sumos vos užtektų užtikrinti 81 proc. tiesioginių išmokų ES vidurkį, tad visi teisėti ūkininkų lūkesčiai tampa nacionalinės politikos dalimi. Kaimo plėtrai pagal šį pasiūlymą nepaliekama jokios erdvės, kai tuo tarpu EK paskelbė Kartų kaitos strategiją su ambicingais ir brangiai kainuojančiais tikslais.
„Ne tik suma kelia klausimų. Nerimą kelia pasiūlymo koncepcija: idėja sujungti BŽŪP 2028–2034 m. į vieną planą ir fondą, kuris apimtų ir Sanglaudos politiką, žuvininkystę, migracijos ir saugumo instrumentus, nepriderinta prie valstybių narių poreikių. Apjungus skirtingas politikos sritis į vieną programavimo sistemą, iš esmės paliekama kiekvienai valstybei savarankiškai nuspręsti, kiek išteklių skirti žemės ūkiui. Tai kelia realią riziką BŽŪP nacionalizavimui, didina išmokų dydžių netolygumus tarp valstybių ir silpnina ES teisingumo, solidarumo ir sąžiningumo principą. Pasiūlymas pasižymi ir diskriminacinio pobūdžio elementais. Palaikome kartų kaitos būtinybę ir jaunų žmonių visapusį pritraukimą į žemės ūkio veiklas, tačiau šių tikslų reikia siekti ne apribojant vyresnio amžiaus ūkininkų galimybes, bei numatant adekvatų, apsaugotą finansavimą šiam tikslui. Be to, nueinama nuo EK ne kartą deklaruoto supaprastinimo tikslo – pasiūlyta sistema bus gremėzdiška, nelanksti, o žemės ūkis, kuris yra labai jautrus išorės veiksniams, į pokyčius negalės reaguoti laiku“, – sakė ministras.
Matydama visą ši naujojo laikotarpio pasiūlymo kontekstą, Lietuva, anot ministro, laikosi aiškių pozicijų:
- ES lygiu BŽŪP finansavimas turi būti savarankiškas ir adekvatus, o ši politika turi būti aiškiai atskirta finansiniu požiūriu su dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais (tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra). BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis taip pat turi išlikti savarankiškas.
- Esminis klausimas Lietuvai yra valstybių narių BŽŪP tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimas. Iš EK pasiūlymo šis sprendimas tampa valstybės narės rūpestis, EK visiškai nusiima nuo savęs atsakomybę už tai, kaip bus užbaigta tiesioginių išmokų išorinė konvergencija. Preliminariais skaičiavimais, siekiant iki 2034 m. priartėti prie ES tiesioginių išmokų lygio ir išlaikyti kaimo plėtros finansavimą 2021-2027 m. lygyje, Lietuvai reikalingas bent 6,5 mlrd. Eur biudžetas.
- Kelia susirūpinimą agro-aplinkosauginių ir klimato veiksmų finansavimas, kai privaloma prisidėti nacionalinėmis lėšomis (ne mažiau kaip 30 proc.), klausimas, kiek tai pareikalaus papildomų lėšų iš valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, turi būti peržiūrėtas aplinkosauginių ir žemės ūkio gamybos tikslų balansas.
- NRP (Nacionaliniai regioniniai plėtros planai) planų indėlis siekiant ES klimato ir aplinkos tikslų, numatant 43 proc. tikslą, yra per daug ambicingas.
- Turi būti numatytas aiškus finansavimas LEADER, Europos inovacijų partnerystei, konsultavimui, mokymui, švietimo iniciatyvoms, „mokyklų programai“.
- Reikia subalansuoto požiūrio į reformas ir investicijas – žemės ūkis ,,pavargo” nuo reformų, reikia stabilumo, nuspėjamumo, ypač sudėtinga bus prisitaikyti prie reformų smulkesniems mišriems ūkiams.
- Susirūpinimą kelia žemės ūkio rezervo panaudojimas tik rinkų sutrikimo atvejais. Turi likti šio rezervo parama ir nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių.
- Pasienio regionams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir atitinkamai ES parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei per papildomą finansavimą.
- Tad jei bendras fondas vis dėl to išliks, NRP plano lėšų biudžete (be apsaugotos sumos BŽŪP pajamų rėmimui) turi būti aiškiai apibrėžta papildoma BŽŪP lėšų dalis, kad būtų pasiekti visi BŽŪP keliami tikslai ir patenkinti nacionaliniai poreikiai.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius O. Sitaras papasakojo, kaip buvo priimti septynerių metų biudžeto pasiūlymai, iš kurių turės būti finansuojami ES projektai. Šie pasiūlymai parengti reaguojant į identifikuotus iššūkius, kurie yra unikalūs taikos ir klestėjimo laikotarpiu.
„Nebegalime kliautis pigiu iškastiniu kuru iš Rusijos, turime Kinijos rinką, kuri nebeužtikrina mūsų įmonėms augimo mastų ir trečia, JAV yra tapusi ta galia, kuria nebegalime visiškai pasitikėti kaip kad buvo anksčiau, ypač kalbant apie karinius pajėgumus. Šie iššūkiai lėmė pasiūlymą naudoti ES biudžetą išmaniai, kad mūsų vaikai gyventų geriau negu mes. Tam turime paimti lėšas į savo rankas ir jas panaudoti, kad užkirstume kelią galimoms problemoms“, – sakė EK atstovas O. Sitaras.
Pasak jo, šiuo pasiūlymu, perduodant daugiau atsakomybių valstybėms narėms, siekiama būsimą biudžetą padaryti lankstesnį, gebantį geriau reaguoti į kylančias krizes.
