Karinis mobilumas Rytų Europoje tapo kritiniu veiksniu, nuo kurio priklausys realus NATO rytinio flango atsparumas – tai akcentavo ekspertai, šiandien susirinkę LTG grupės surengtame LTG Forume.
Regiono karinio mobilumo stiprinimui reikalingų sprendimų paieškai LTG grupė, bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija, Vilniuje sutelkė aukšto rango ES ir NATO pareigūnus, ministrus bei industrijos lyderius, kurie atvirai konstatuoja, kad dabartiniai pajėgumai nėra pakankami, todėl būtina ne tik tęsti jau pradėtus darbus, bet ir įgyvendinti pokyčius, leidžiančius užtikrinti greitą ir koordinuotą pajėgų judėjimą visame regione.
Renginyje apie Lietuvos atsaką į šiandienos saugumo iššūkius kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė ilgalaikį valstybės įsipareigojimą stiprinti gynybą ir atsparumą.
„Išmokusi skaudžias istorijos pamokas, Lietuva ryžtingai investuoja į savo saugumą ir gynybą. Turime pašalinti kliūtis kariniam judėjimui per valstybių sienas, pritaikyti civilinę transporto infrastruktūrą dvejopam naudojimui, modernizuodami strateginius kelius, geležinkelius, tiltus ir aerodromus. Europinio geležinkelio projektas „Rail Baltica“, jungiantis Baltijos šalis su likusia Europa, yra svarbi šių pastangų dalis, todėl turi būti užtikrintai finansuojamas kitame Europos Sąjungos biudžete per „Connecting Europe Facility“, – LTG Forume akcentavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbėdamas apie šiandieninius geopolitinius iššūkius ir atsakomybę, tenkančią rytiniam NATO flangui, susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė strateginę geležinkelių integracijos ir karinio mobilumo svarbą.
„Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, kurioje infrastruktūra tampa saugumo klausimu. Turime užbaigti Baltijos šalių integraciją į Europos geležinkelių tinklą, stiprinti kelių ir geležinkelių jungtis, išnaudoti strateginius vartus ir pašalinti biurokratines kliūtis, lėtinančias pajėgų judėjimą. Visapusiškas Europos požiūris į karinį mobilumą ir reikšmingas finansavimo didinimas būsimoje daugiametėje finansinėje programoje yra būtini, jei norime užtikrinti greitą, saugų ir patikimą pajėgų bei įrangos judėjimą visoje Sąjungoje“, – LTG Forume pabrėžė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
A. Kubilius: jei norime patikimo atgrasymo, turime finansuoti patikimą mobilumą
Europos saugumas šiandien tiesiogiai priklauso nuo mūsų gebėjimo greitai perkelti pajėgas ir techniką ten, kur jų reikia.
Kaip pabrėžė LTG Forume pranešimą skaitęs eurokomisaras Andrius Kubilius, „be karinio mobilumo nėra patikimo atgrasymo“.
Skirtingos nacionalinės taisyklės, perteklinė biurokratija ir infrastruktūros trūkumai lemia, kad karių judėjimas Europoje gali užtrukti savaites ar net mėnesius.
„Tai neatgrasys Putino, tai jį pakvies“, – perspėjo A. Kubilius, akcentuodamas, kad taikos meto taisyklės ir infrastruktūra nėra pritaikytos krizės situacijoms.
Komisijos narys taip pat pabrėžė, kad ilgalaikiam atgrasymui būtinos sparčios investicijos į logistiką ir transporto tinklus.
„Geležinkeliai yra pastiprinimo planų stuburas“, – sakė jis, pažymėdamas, kad būtent geležinkeliai užtikrina reikiamą mastą sparčiam pajėgų perdislokavimui. Todėl Europos Sąjunga siūlo vieningą karinio mobilumo sistemą, supaprastintas taisykles ir reikšmingai didesnį finansavimą dvejopos paskirties infrastruktūrai kitoje daugiametėje finansavimo programoje. „Jei norime patikimo atgrasymo, turime finansuoti patikimą mobilumą“, – LTG Forume sakė A. Kubilius.
Europos saugumo architektūroje – svarbus vaidmuo Lietuvai
Kaip renginyje kalbėjo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas, pastaraisiais metais LTG kryptingai įgyvendina projektus, kurie tiesiogiai sustiprina tiek Lietuvos, tiek platesnio regiono mobilumo pajėgumus.
„Rail Baltica“ tiesimas atveria naują strateginį koridorių sąjungininkų judėjimui, o logistikos centrai ir terminalai pritaikomi veikti tiek civilinėmis, tiek karinėmis sąlygomis.
Šie darbai nėra atskiri projektai – jie formuoja ilgalaikę infrastruktūros bazę, kuri tampa svarbia Europos saugumo architektūros dalimi.
„Dvigubos paskirties infrastruktūra šiandien nėra tik investicijų kryptis – tai strateginis pasirinkimas, lemiantis mūsų regiono atsparumą ir ekonominę ateitį. Kiekvienas modernizuotas kelias, geležinkelio atkarpa ar terminalas privalo tarnauti dviem tikslams: užtikrinti saugumą ir kurti pridėtinę vertę valstybei. Europa turi judėti šia kryptimi ryžtingai ir nuosekliai, o mes esame pasirengę būti tarp tų, kurie ne tik seka pokyčius, bet juos inicijuoja“, – sakė E. Lazauskas.
Kaip pabrėžė LTG Forumo diskusijų dalyviai, efektyvios, greitos ir standartus atitinkančios geležinkelių jungtys yra kertinė karinės logistikos sudedamoji dalis, tačiau jos tuo pačiu atveria naujas prekybos, gamybos ir investicijų galimybes.
ES institucijų atstovai akcentavo būtinybę spartinti karinio mobilumo projektus, kurie stiprintų Rytų Europos atsparumą ir gerintų visos Sąjungos logistinį pajėgumą.
Ekspertų vertinimu, gynybos pramonės ir mobilumo sinergija gali tapti esminiu Europos strateginio stiprumo varikliu, kuriame ekonominė vertė ir saugumas veikia kaip neatsiejami partneriai.
Kliūtimi tampa procedūros
Forume vykusiose ekspertų diskusijose daug dėmesio skirta infrastruktūros pralaidumui, transporto rūšių sąveikai ir sprendimų priėmimo greičiui – elementams, kurie realiame krizės scenarijuje tampa lemiamais.
Ekspertai pabrėžė, kad mobilumo grandinę silpnina ne tik fiziniai infrastruktūros apribojimai, bet ir procedūriniai barjerai: leidimų derinimas, tarpvalstybinis koordinavimas, standartų skirtumai.
Todėl būtina ne tik modernizuoti transporto sistemas, bet ir suderinti taisykles bei supaprastinti procesus, kad sąjungininkų pajėgos galėtų judėti be nereikalingo delsimo.
Ekspertai taip pat akcentavo, kad pastarųjų metų geopolitiniai iššūkiai pakeitė supratimą apie mobilumo tempą.
Kariuomenės judėjimas per sienas turi vykti ne per mėnesius, o per dienas ar valandas.
Tam reikalinga aiški komandinė struktūra, greiti sprendimai ir nuolatinė visų grandžių parengtis.
Dalyviai pabrėžė, jog šiandien būtina planuoti taip, tarsi krizė galėtų kilti bet kurią akimirką.
Diskusijose skambėjo ir raginimai ambicingiau išnaudoti jau turimus regiono pajėgumus. Baltijos šalys, anot ekspertų, turi stiprią logistikos bazę, tačiau ją dar reikia pritaikyti veikti krizės sąlygomis.
Tai reiškia daugiau rezervinių maršrutų, vienodus standartus ir realiais scenarijais grįstus testus.
Forumo dalyviai sutaria: jeigu Europa nori tapti atsparesnė, mobilumo grandinę būtina stiprinti jau dabar.
