Valstybės gynyba, nacionalinis saugumas ir visuomenės atsparumas nėra vien gynybos priemonės ir ginklai, bet pirmiausia – žmonės, jų ryžtas, motyvacija ir valia, plaukianti iš aiškaus kultūrinės tapatybės suvokimo.
Tokiu akcentu kultūros ministras Šarūnas Birutis pradėjo antradienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtą diskusiją „Kultūrinė tapatybė kaip esminė valstybės atsparumo sąlyga“.
Renginyje, kuriame dalyvavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, Seimo Ateities komiteto narys Vytautas Sinica, Prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais dr. Jolanta Karpavičienė, Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Edita Utarienė ir Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA vadovė Agnė Vilkončiūtė, taip pat buvę Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Žukas svarstytas kultūrinės tapatybės vaidmuo ir veikimo mechanizmas esamų grėsmių akivaizdoje, kartu ieškota atsakymo į klausimą – kas yra svarbiausi kultūrinės tapatybės puoselėtojai valstybėje ir kaip valstybė turėtų juos remti, kad augintų atsparumą bei užtikrintų savo nacionalinį saugumą.
„Bendriausia prasme kultūrinė tapatybė reiškia, kad žmogus ne tik priskiria save socialinei kultūrinei bendruomenei, bet ir jaučia egzistencinį poreikį, prasmę joje būti. Tai stabili prasminė struktūra, vertybinis santykis su savimi, kitais, visuomene, valstybe, pasauliu. Ne tiesiog buvimas su bendruomene, bet – sąmoningas įsitraukimas“, – sakė ministras Š. Birutis, pabrėždamas, kad kultūrinė tapatybė yra tai, kas mus vienija ir suteikia jausmą, jog esame dalis kažko didesnio, ir tai atsiremia į mūsų bendrą istorinę atmintį, tradicijas, vertybes ir simbolius, daro mus unikalius ir skiria nuo kitų.
Kultūros ministro teigimu, kultūrinė tapatybė veikia per kultūrą, tačiau neabejotinai stiprina ir kitas sritis. Ji yra labai svarbi valstybės atsparumui ir jos nacionaliniam saugumui. „Kai remiamės į savo kultūrinę tapatybę, esame pasiryžę ją ginti, kovoti už savo vertybes, savo gyvenimo būdą, savo valstybę. Tuomet esame vieningi, kai susiduriame su iššūkiais“, – kalbėjo Š. Birutis.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad kultūrinė tapatybė yra itin svarbi socialinei gerovei – kai žmonės jaučia, kad jie yra dalis bendruomenės, jie ir laimingesni, ir sveikesni. Tad kultūrinė tapatybė suteikia jausmą, kad mes esame reikalingi ir turime savo vietą pasaulyje.
„Šioje vietoje labai svarbūs ir finansavimo dalykai, nes bendrame gynybos finansavimo kontekste, valstybės dėmesys kultūrinei tapatybei turi galimybę formuoti per kartas transliuojamą prasmių lauką, kurio neįmanoma sukurti kokiomis kitomis priemonėmis“, – akcentavo kultūros ministras, kviesdamas dalintis idėjomis, pasiūlymais ir patirtimi, ieškant sprendimų, kuriuos įgyvendinant svaria dalimi galėtų prisidėti ir Lietuvos kultūros politikos sritis.
