Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje surengtoje apvalaus stalo diskusijoje, kurioje nagrinėti migracijos politikos klausimai.
Pagrindinis susitikimo tikslas – įvertinti dabartinius migracijos valdymo iššūkius ir aptarti priemones, padedančias užtikrinti valstybės saugumą bei tvarų ekonominį vystymąsi. Pastarųjų metų geopolitiniai procesai aiškiai parodė, kad migracija tapo neatsiejama nacionalinio saugumo dalimi.
„Migracija turi būti subalansuota, atitikti valstybės poreikius ir interesus, prisidėti prie ekonomikos augimo ir neskatinti emigracijos, todėl šioje srityje būtinas visų valstybės institucijų ir įstaigų susitelkimas bei bendradarbiavimas“, – teigė ministras V. Kondratovičius.
Renginio metu daug dėmesio skirta neteisėtos migracijos srautams, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui ir hibridinėms grėsmėms, kai migracija panaudojama kaip spaudimo priemonė.
Rusijos karas prieš Ukrainą ir įtampa prie Europos Sąjungos išorės sienų išlieka svarbiais veiksniais, darančiais įtaką migracijos procesams. Griežtos prevencinės priemonės, taikytos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, padėjo sustabdyti naujus neteisėtos migracijos maršrutus, tačiau siekiant ilgalaikio saugumo būtina toliau stiprinti sienų apsaugą ir tobulinti prieglobsčio procedūras.
Ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dabartines realijas, pagrindiniai migracijos politikos tikslai yra užkardyti neteisėtą migraciją, užtikrinti efektyvų darbo imigracijos srautų valdymą bei stiprinti atvykstančių ir Lietuvoje gyvenančių užsieniečių kontrolę bei tinkamą integraciją.
Migracijos politika negali būti pernelyg liberali, tačiau turi išlikti lanksti, kad atitiktų darbdavių poreikį pritraukti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.
Subalansuotas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą išlieka vienu svarbiausių strateginių valstybės tikslų. Taip pat akcentuota būtinybė stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis bei diegti inovatyvius sprendimus, padedančius efektyviau valdyti migracijos srautus.
Naujausi duomenys rodo, kad 2024 m. pradžioje užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius buvo pasiekęs rekordinius 227 tūkstančius, arba 7,8 proc. visų šalies gyventojų. 2025 m. spalio 1 d. šis skaičius siekė 211 751, iš kurių daugiausia buvo Ukrainos (77 351), Baltarusijos (51 213) ir Rusijos (14 005) piliečių.
Pastaruoju metu Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius palaipsniui mažėja, tuo tarpu daugėja migrantų iš Ukrainos, Uzbekistano, Indijos ir Pakistano. Be to, šiuo metu darbo migracijos kvota jau yra išnaudota. Nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje užregistruoti 99 486 karo pabėgę Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai.
Šie pokyčiai atskleidžia kintančias migracijos tendencijas Lietuvoje, todėl migracijos valdymas turi išlikti lankstus ir prisitaikantis prie besikeičiančios situacijos.
Vidaus reikalų ministerija toliau bendradarbiaus su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais, siekdama užtikrinti efektyvų, atsakingą ir nacionalinius interesus atitinkantį migracijos procesų valdymą.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LR Vidaus reikalų ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
