Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) šiemet švenčia trisdešimtmetį. 1995-iaisiais, permainų ir neapibrėžtumo laikais, gimusi iniciatyva per tris dešimtmečius, kupinus iššūkių, pokyčių ir pergalių, šiandien yra tapusi viena iš svarbiausių miesto įstaigų.
Per tą laiką Druskininkai išgyveno sudėtingą pereinamąjį laikotarpį – nuo turistų srautų nuosmukio po Nepriklausomybės atkūrimo iki šiuolaikinio tarptautinio kurorto statuso.
Apie pirmuosius žingsnius, didžiausius iššūkius ir ateities vizijas pasikalbėjome su 30-metį mininčio Druskininkų TVIC direktoriumi Rimantu Palioniu.
– Kam ir kodėl kilo mintis, kad Druskininkams reikalingas turizmo biuras?
– Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, keitėsi visa sistema – iš planinės ekonomikos teko pereiti prie rinkos. Anksčiau Druskininkai sulaukdavo nuolatinio poilsiautojų srauto iš Rytų, atvykdavo žmonės, turintys profsąjungų skirtus kelialapius.
Tačiau tos rinkos mažėjo, reikėjo atsigręžti į Vakarus. Vienai sanatorijai ar viešbučiui to padaryti buvo neįmanoma – reikėjo bendro „Druskininkų ženklo“, vieningos vėliavos, po kuria galėtume pristatyti kurortą.
– Kokie buvo patys didžiausi iššūkiai pirmosiomis dienomis?
– Pirmieji žingsniai buvo kupini iššūkių. Nors jau atsirado įstatyminė bazė turizmo centrų steigimui, finansavimo nebuvo numatyta. Reikėjo patiems užsidirbti, patiems ieškoti parodų, atstovauti miestui užsienyje, bendradarbiauti su kelionių organizatoriais, o kartu mokytis kalbų ir vakarietiškos rinkodaros.
– Kokie buvo pirmieji žingsniai į užsienio rinkas?
– Didžiausias iššūkis buvo adaptuotis prie Vakarų turistų poreikių: dirbti savaitgaliais, gerinti paslaugų kokybę.
Pirmieji svečiai buvo lenkai – juos viliojo gera kaina ir kokybiškos sveikatinimo procedūros. Vėliau prisijungė rusų, baltarusių, izraeliečių srautai. Druskininkai pradėjo garsėti ne tik kaip gydymo, bet ir kaip poilsio bei savaitgalio kurortas.
Dar vienas iššūkis – visiškai kitokia darbo metodika. Paslaugų sektorius turėjo pradėti dirbti savaitgaliais, turėjo po truputį atsisakyti „sanitarinių savaičių“. Turėjome keisti požiūrį į paslaugų kultūrą, kalbėti užsienio kalbomis, mokytis reklamuoti miestą Vakarų rinkoje.
Į pirmąsias Vakarų parodas dažnai vykdavome kartu su kolegomis iš Alytaus, nes jie turėjo didesnį finansavimą. Tik vėliau tapome visiškai savarankiški.
– Kurie pokyčiai turėjo didžiausią įtaką turizmo srities atsigavimui?
– Didžiausią postūmį davė pirmosios didžiosios investicijos. Savivaldybė parodė pavyzdį, renovuodama gydyklas – miesto širdį. Vėliau buvo atidarytas unikalus objektas – Druskininkų vandens parkas, kuris lėmė tikrą turizmo proveržį.
Druskininkai iš gydomojo kurorto virto ir savaitgalio poilsio, sveikatinimo ir SPA centru. Turizmo paslaugų spektrą dar labiau paįvairino ir traukos centru tapo „Snow Arena“ su unikaliu slidinėjimo kompleksu. O kur dar Lynų kelias, išplėsta viešbučių infrastruktūra. Sanatorijos atsigavo ir tapo moderniais SPA viešbučiais, kai kurios išsiplėtė net už Druskininkų ribų.
– Kaip kito turistų srautai per šį laiką?
– Kalbama, kad iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Druskininkuose per metus apsilankydavo apie 400 tūkst. turistų, bet tikslūs duomenys nebuvo fiksuojami.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo buvo jaučiamas didžiulis turistų srauto sumažėjimas. 1991 m. sulaukta tik 64 721 turistų, 1994 m. – 88 tūkst., 1997 m. – jau 97 tūkst.
2000 metais Druskininkų savivaldybė ėmėsi gaivinti kurortą, skatindama ir inicijuodama turistų traukos centrų kūrimą bei teikdama lengvatas verslo plėtrai. Jau 2003 metais po rekonstrukcijos atidaryta Druskininkų gydykla, o žurnalas „Newsweek“ priskyrė Druskininkus geriausių Europoje balneologijos kurortų dešimtukui.
Didžiausias šuolis buvo juntamas 2006 m., kai pradėjo veikti unikalus objektas – Druskininkų vandens parkas – nuo 89 tūkst. turistų skaičius per kelerius metus pakilo iki 146 tūkst. Šiandien turistų srautai vėl siekia apie 400 tūkstančių per metus. Pastebima, kad pasikeitė atvykstančiųjų turistų srautai – daugiau trumpų savaitgalio kelionių, daugiau tarptautinių svečių.
2019-ieji Druskininkų kurortui buvo rekordiniai – tuomet sulaukėme beveik 400 tūkst. turistų. Po pandemijos turistų srautai stipriai atsigauna, tačiau pasikeitė – patys lietuviai pradėjo aktyviau keliauti savo šalyje, atrado Druskininkus iš naujo.
Pastaruosius kelerius metus išlieka stabili proporcija: apie 80 proc. mūsų kurorto svečių sudaro Lietuvos gyventojai ir apie 20 proc. – užsienio turistai. Matome augantį vidaus kelionių poreikį savaitgaliams ir sveikatinimo poilsiui, o ir užsienio srautai pamažu auga.
– Kaip pasikeitė turistų poreikiai?
– Per pastaruosius 30 metų pasikeitė pats poilsio supratimas. Anksčiau poilsiautojams svarbiausia buvo pigios ir kokybiškos procedūros. Dabar žmonės ieško komforto, aukštos kokybės paslaugų ir pramogų įvairovės.
Išaugo poilsio kultūra: savaitgalį atvykstama ne tik pailsėti, bet ir patirti SPA, išbandyti aktyvų laisvalaikį – vandens, žiemos, veiklas gamtoje ar kultūrinį turizmą – parodas, koncertus, renginius. Trumpai tariant, iš „procedūrų kurorto“ perėjome į visapusiškos patirties kurortą, kuriame svarbi viso vizito kokybė – nuo nakvynės ir maitinimo iki veiklų bei emocijų.
– Kuo Druskininkų TVIC gali labiausiai didžiuotis?
– Labiausiai didžiuojamės savo komanda ir tvirtu bendruomeniškumu. Pradėję kaip trijų žmonių branduolys, šiandien turime gausų, profesionalų kolektyvą, kalbantį įvairiomis užsienio kalbomis ir turintį ilgametę patirtį turizmo srityje.
Džiaugiuosi, kad TVIC subūrė ir Druskininkų verslus. Buvo įkurtas Druskininkų verslumo centras, kuris 2024 metais suorganizavo net 26 verslo renginius bei mokymus, subūrė daugiau kaip 600 verslo bendruomenės narių.
Džiugu, kad esame lyderiai, įgyvendinant projektą „Regiono turizmo paslaugų tinklo ir komunikacinių veiklų sukūrimas ir vystymas“, finansuojamą 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, kurio bendra projekto vertė – 458 800 Eur.
Taip pat sėkmingai įgyvendinti ir kiti tarptautiniai projektai. Bendradarbiaujame su Lietuvos kurortų asociacija, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija bei kitomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis.
– Kokias paslaugas TVIC teikia šiandien?
– Pagrindinė funkcija išliko – suteikti informaciją turistams nemokamai. Viešiname Druskininkus, kaip kurortą, plėtojame sveikatinimo, kultūrinį, sportinį, šeimos, pažintinį turizmą. Dirbame ir su verslu – organizuojame mokymus, padedame konsultacijomis, administruojame kempingą.
Įgyvendiname tarptautinius projektus su Lenkijos partneriais, bendradarbiaujame su visa Alytaus apskritimi.
– Kokias Druskininkų kurorto ateities perspektyvas matote?
– Matome Druskininkus, kaip Europos sveikatinimo ir ilgaamžiškumo (angl. longevity) lyderį, kuriame darniai dera medicininė reabilitacija, modernios SPA programos ir unikalūs gamtos ištekliai, o kartu – pramogos, kultūrinis bei sporto turizmas.
TVIC ir toliau skirs didelį dėmesį komunikacijai tikslinėse užsienio rinkose, pasitelkdamas skaitmeninę ir tradicinę rinkodarą. Mūsų tikslas
– kad Druskininkai ir toliau išliktų lyderiaujantis sveikatinimo kurortas, siūlantis aukštos kokybės, patogias ir įvairove išsiskiriančias patirtis.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Druskininkų savivaldybė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
