Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Briuselyje ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrų taryboje aptarė europinės politinės darbotvarkės klausimus.
Tarybos darbotvarkėje ypatingas dėmesys skirtas saugumo grėsmėms, kurias kelia bepiločiai orlaiviai ir kontrabandą gabenantys oro balionai, Šengeno vizų politikos iššūkiams bei tolesniam Migracijos pakto įgyvendinimui.
Ministras V. Kondratovičius akcentavo, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuva tapo intensyvios Baltarusijos režimo hibridinės atakos taikiniu. Oro erdvę nuolat pažeidžiantys kontrabandiniai balionai kelia rimtą riziką: nors dažniausiai jais gabenamos cigaretės, negalima atmesti ir pavojingesnių krovinių tikimybės.
Pažeidžiant tarptautinės aviacijos taisykles, grėsmė kyla ne tik Lietuvos, bet ir visos ES oro eismo saugumui. Incidentai ne kartą privertė stabdyti oro uostų veiklą, sutrikdyti šimtus skrydžių, sukėlė nepatogumų dešimtims tūkstančių keleivių ir lėmė reikšmingą ekonominę žalą.
„Baltarusijos režimas sąmoningai ignoruoja tarptautinės bendruomenės perspėjimus ir netgi naudojasi „nusikaltimo kaip paslaugos“ modeliu – pelnosi iš nelegalios veiklos ir tuo pačiu daro politinį spaudimą ES“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva jau priėmė kelis svarbius sprendimus nacionaliniu lygiu: suteiktas teisinis pagrindas teisėsaugai numušti dronus, ieškoma efektyvių ir saugių priemonių balionams aptikti bei neutralizuoti, griežtinama baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą oru, kreiptasi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją.
Be to, kaip asimetrinio spaudimo priemonė Baltarusijai, laikinai ribotas judėjimas per sieną. Baltarusijos režimas toliau eskaluoja – apribojo Lietuvos krovininių transporto priemonių judėjimą – Lietuvoje registruoti sunkvežimiai blokuojami, o jų konfiskavimo rizika išlieka reali. Tuo tarpu kontrabandiniai balionai ir toliau kelia pavojų tūkstančių žmonių saugumui ir gyvybei.
„Būtinas vieningas ir ryžtingas bendras ES atsakas. Svarbu aiškiai įvardyti oro erdvės pažeidimus kaip Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką ir plėsti sankcijas šiam režimui“, – teigė ministras V. Kondratovičius.
Taryboje taip pat aptarta situacija Šengeno erdvėje. Ministras pasmerkė augantį Šengeno vizų Rusijos piliečiams skaičių – net 75 proc. jų išduodamos turizmo tikslais, nors saugumo rizikos akivaizdžios. Lietuva nuosekliai pasisako, kad nebiometriniai Rusijos Federacijos pasai neturėtų būti pripažįstami kelionėms į Šengeno erdvę, nes tik vieningas ES požiūris gali užtikrinti Šengeno saugumą ir nuoseklų vizų politikos taikymą.
Ministrai taip pat aptarė Migracijos pakto įgyvendinimo progresą. Lietuva nepaisant patiriamo migracinio spaudimo iš Baltarusijos ir ketvirto pagal dydį priimtų Ukrainos piliečių skaičiaus, toliau išlieka konstruktyviai solidari su tomis ES valstybėmis narėmis, kurios patiria didžiausią migracijos spaudimą. Lietuvos solidarumo įnašas 2026 metams turės mišrią formą. Lietuvai nustatytas indėlis bus paskirstomas proporcingai: 50 proc. – perkėlimais, 50 proc. – finansine įmoka.
Gruodžio 8-9 d. vykusi Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba yra paskutinė, rengta Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ES Tarybai pirmininkaus Kipras. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. pirmąjį pusmetį, iškart po Airijos.
• Parengta pagal publikaciją ES vidaus reikalų ministrų susitikime – dėmesys saugumo grėsmėms ir Migracijos pakto įgyvendinimui. Publikacijos autorius LR Vidaus reikalų ministerija. Malonu, kad skaitote ir nepamirštate pasidalinti. Ačiū! Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas Miesto naujienos.
