Skyrybos ir turto dalybos dažnai yra glaudžiai susijusios, tačiau vien tai, kad sutuoktiniai turi bendro turto, netrukdo santuokos nutraukti bendru sutikimu. Svarbiausia nustatyti, kuris turtas yra bendras, kuris priklauso asmeniškai vienam sutuoktiniui, kokios yra sutuoktinių prievolės ir kaip šie klausimai bus išspręsti nutraukiant santuoką.
Praktikoje daug problemų kyla todėl, kad bendras ir asmeninis turtas painiojami. Pavyzdžiui, vien tai, kad būstas registruotas vieno sutuoktinio vardu, dar nebūtinai reiškia, kad jis yra tik to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Todėl prieš dalijant turtą pirmiausia reikia nustatyti jo teisinį režimą, o tik tada spręsti, kaip konkretus turtas bus padalytas.
Bendras ir asmeninis sutuoktinių turtas – kuo jie skiriasi?
Pagrindinis skirtumas yra ne tai, kas turtu kasdien naudojasi ar kieno vardu jis registruotas, o kada, kokiu pagrindu ir iš kokių lėšų turtas buvo įgytas.
Jeigu nėra vedybų sutarties, nustatančios kitokį turto režimą, santuokos metu įgytam turtui gali būti taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto režimas.
Praktiškai prieš skyrybas turtą verta suskirstyti bent į dvi grupes:
Bendras sutuoktinių turtas – turtas, kuris pagal įstatymą priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Asmeninis sutuoktinio turtas – turtas, kuris pagal jo įsigijimo pagrindą ir kitas teisines aplinkybes priklauso tik vienam sutuoktiniui.
Šis atskyrimas svarbus todėl, kad skyrybų metu dalijamas ne visas sutuoktinių naudojamas turtas, o tas turtas, kuriam taikomas bendrosios nuosavybės režimas.
Kas paprastai laikoma bendru sutuoktinių turtu?
Bendra taisyklė – po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu nėra pagrindo jį pripažinti asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe arba sutuoktinių turto režimo kitaip nenustato vedybų sutartis.
Tai gali būti santuokos metu įsigytas būstas, automobilis, santaupos, investicijos ar kitas turtas.
Svarbu tai, kad bendro turto režimas nėra siejamas vien su tuo, kas faktiškai sumokėjo už konkretų pirkinį ar kieno vardas įrašytas registre.
Pavyzdžiui, jeigu santuokos metu šeimai perkamas butas ir Nekilnojamojo turto registre jis įregistruojamas tik vyro arba tik žmonos vardu, vien registracija vieno vardu savaime dar neatsako į klausimą, ar būstas yra asmeninis.
Reikia vertinti jo įsigijimo laiką, pagrindą, lėšų kilmę ir kitas aplinkybes.
Kas paprastai laikoma asmeniniu sutuoktinio turtu?
Asmeninei nuosavybei gali būti priskiriamas turtas, kurį vienas sutuoktinis turėjo iki santuokos sudarymo.
Asmeninės nuosavybės režimas taip pat gali būti taikomas tam tikram santuokos metu vienam sutuoktiniui padovanotam ar jo paveldėtam turtui, jeigu konkrečios aplinkybės nesudaro pagrindo kitokiam vertinimui.
Įstatymas numato ir daugiau asmeninės nuosavybės atvejų, todėl praktikoje nereikėtų vadovautis vien supaprastinta formule „iki santuokos – asmeninis, po santuokos – bendras“.
Svarbus ne tik įsigijimo laikas, bet ir įsigijimo pagrindas bei lėšų kilmė.
Jeigu kyla ginčas dėl asmeninės nuosavybės, gali būti reikalingi pirkimo, dovanojimo, paveldėjimo, banko ir kiti dokumentai, leidžiantys pagrįsti, kaip konkretus turtas buvo įgytas.
Ar santuokos metu paveldėtas butas tampa bendras?
Vien tai, kad paveldėjimas įvyko santuokos metu, savaime nereiškia, kad paveldėtas turtas turi būti dalijamas kaip bendras sutuoktinių turtas.
Paveldėjimo pagrindu vieno sutuoktinio įgytas turtas gali būti jo asmeninė nuosavybė.
Tas pats principas svarbus vertinant ir vienam sutuoktiniui dovanotą turtą.
Tačiau konkreti situacija gali tapti sudėtingesnė, jeigu vėliau į tokį turtą buvo reikšmingai investuojamos bendros sutuoktinių lėšos arba kito sutuoktinio darbas.
Kas nutinka, jeigu į asmeninį turtą investuojamos bendros lėšos?
Tai viena iš situacijų, kuriose riba tarp bendro ir asmeninio turto tampa ypač svarbi.
Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis iki santuokos turėjo namą. Santuokos metu jis buvo iš esmės rekonstruotas naudojant bendras šeimos lėšas ir abiejų sutuoktinių indėlį.
Tokiu atveju vien fakto, kad namas buvo įgytas iki santuokos, gali nepakakti visiems vėliau atsiradusiems turtiniams klausimams išspręsti.
Priklausomai nuo investicijų pobūdžio ir masto, gali kilti klausimas dėl turto vertės padidėjimo, kompensacijos ar įstatyme nustatytais atvejais – dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Todėl tokiose situacijose ypač svarbūs investicijas pagrindžiantys dokumentai.
Ar svarbu, kieno vardu registruotas butas ar automobilis?
Registracijos duomenys yra svarbūs, tačiau registracija vieno sutuoktinio vardu ir asmeninė nuosavybė nėra tas pats dalykas.
Jeigu turtas įgytas santuokos metu ir jam pagal įstatymą taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vien įrašas registre vieno sutuoktinio vardu savaime nepaverčia turto jo asmenine nuosavybe.
Kita vertus, ir santuokos metu vieno sutuoktinio vardu įgytas turtas tam tikrais atvejais gali būti asmeninis, jeigu egzistuoja įstatyme numatytas pagrindas ir tai galima tinkamai pagrįsti.
Todėl per skyrybas reikia klausti ne tik „kieno vardu registruota?“, bet ir „kada, kaip ir už kokias lėšas įgyta?“
Kaip dalijamas bendras turtas skyrybų metu?
Nustačius, kuris turtas yra bendras, galima spręsti dėl jo padalijimo.
Bendroji taisyklė siejama su lygiomis sutuoktinių bendro turto dalimis, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas daiktas fiziškai dalijamas pusiau.
Pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui gali atitekti būstas, kitam – kitas turtas arba atitinkama kompensacija.
Todėl vertinama visa dalijamo turto struktūra ir jo vertė.
Įstatyme numatytais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Dėl to formulė „per skyrybas viskas visada dalijama 50/50“ nėra tiksli kiekvienoje byloje.
Kas nutinka bendram būstui po skyrybų?
Būstas dažnai yra didžiausios vertės šeimos turtas, todėl jo padalijimas gali lemti visą finansinį susitarimą.
Jeigu būstas yra bendras, sutuoktiniai gali susitarti, kad jis atitenka vienam iš jų, kad būstas parduodamas ir gautos lėšos padalijamos arba pasirenkamas kitas teisėtas turto padalijimo būdas.
Jeigu vienam sutuoktiniui atitenka didesnės vertės turto dalis, gali būti sprendžiamas kompensacijos kitam sutuoktiniui klausimas.
Jeigu būstas įsigytas su paskola, vien nuosavybės padalijimo neužtenka. Atskirai reikia įvertinti prievoles kreditoriui.
Kas nutinka būsto paskolai po skyrybų?
Skyrybos savaime nepanaikina kredito sutarties ir neatleidžia sutuoktinio nuo įsipareigojimų bankui.
Sutuoktiniai tarpusavyje gali susitarti, kad po skyrybų būstas ir paskolos mokėjimas lieka vienam iš jų. Tačiau toks susitarimas savaime nereiškia, kad bankas automatiškai atleidžia kitą sutuoktinį nuo prievolės pagal kredito sutartį.
Jeigu kredito sutartyje skolininkais ar bendraskoliais lieka abu sutuoktiniai, kreditoriaus teisės negali būti pakeistos vien jų tarpusavio susitarimu.
Todėl planuojant, kad vienas sutuoktinis perims būstą ir paskolą, būtina atskirai įvertinti santykį su kreditoriumi.
Ar galima išsiskirti, jeigu būsto paskola dar neišmokėta?
Taip.
Neišmokėta paskola savaime nėra kliūtis nutraukti santuoką. Tačiau jos negalima ignoruoti rengiant susitarimą dėl skyrybų pasekmių.
Praktiškai reikia atskirti du klausimus: kam po skyrybų priklausys turtas ir kas pagal kredito sutartį liks atsakingas kreditoriui.
Šie klausimai yra susiję, bet nėra tapatūs.
Ar bendras turtas trukdo išsiskirti bendru sutarimu?
Ne.
Sutuoktiniai gali turėti nekilnojamojo turto, automobilių, santaupų, investicijų, verslo dalių, paskolų ir kitų finansinių įsipareigojimų ir vis tiek nutraukti santuoką bendru sutikimu, jeigu susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atitinka kitas įstatymo sąlygas.
Problema atsiranda tada, kai dėl turto ar prievolių nėra susitarimo.
Jeigu vienas sutuoktinis mano, kad konkretus turtas yra jo asmeninis, o kitas laiko jį bendru, arba nesutariama dėl turto padalijimo, vertės ar kompensacijos, atsiranda ginčas, kurį gali tekti spręsti teisme.
Skyrybos pas notarą ir bendras turtas
Bendro turto turėjimas savaime neužkerta kelio santuoką nutraukti pas notarą, jeigu sutuoktiniai atitinka visas notarinei procedūrai nustatytas sąlygas.
Tačiau turto dalybos gali padaryti procedūrą sudėtingesnę.
Jeigu sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalijamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, svarbios tampa kreditorių teisės.
Žinomus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius reikia informuoti apie numatomą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymą ir pateikti jiems sutarties projektą.
Kreditoriai turi teisę per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl bendro turto padalijimo būdo ar kitų nuostatų, galinčių pažeisti jų interesus.
Todėl bendro turto turinčių sutuoktinių skyrybos pas notarą ne visada gali būti užbaigtos taip greitai, kaip iš pradžių tikimasi.
Kodėl kreditoriai svarbūs dalijant turtą?
Skyrybų sutartis negali būti naudojama tam, kad sutuoktiniai perskirstytų turtą ir prievoles pažeisdami trečiųjų asmenų teises.
Jeigu egzistuoja paskolos ar kitos prievolės, kreditoriui gali būti svarbu, kad turto padalijimas nepablogintų realių galimybių atgauti skolą.
Todėl prieš rengiant galutinę turto padalijimo schemą reikia nustatyti ne tik bendrą ir asmeninį turtą, bet ir žinomus finansinius įsipareigojimus bei kreditorius.
Kaip nustatoma dalijamo turto vertė?
Kai sutuoktiniai sutaria dėl turto padalijimo, jie dažnai sutaria ir dėl jo vertės.
Tačiau jeigu nuo turto vertės priklauso kompensacijos dydis arba dėl vertės kyla ginčas, gali būti reikalingas objektyvesnis jos nustatymas.
Tai ypač aktualu nekilnojamajam turtui, verslui, vertingiems automobiliams ar kitam didelės vertės turtui.
Netikslus įvertinimas gali sukurti situaciją, kai formaliai turto padalijimas atrodo lygiavertis, tačiau reali vienam sutuoktiniui tenkanti ekonominė vertė yra gerokai mažesnė.
Kas nutinka santaupoms, investicijoms ir verslui?
Turto dalybos neapsiriboja butu ir automobiliu.
Reikia įvertinti banko sąskaitose esančias lėšas, investicijas, vertybinius popierius, įmonių akcijas ar dalis ir kitą reikšmingą turtą.
Ir šiuo atveju pirmiausia reikia nustatyti turto teisinį režimą. Vien faktas, kad sąskaita, investicinė paskyra ar įmonės akcijos yra vieno sutuoktinio vardu, dar ne visais atvejais išsprendžia klausimą, ar ekonominė vertė yra tik jo asmeninė nuosavybė.
Verslo atveju papildomai svarbu atskirti pačios bendrovės turtą nuo sutuoktiniui priklausančių akcijų ar dalių.
Ką verta patikrinti prieš rengiant turto padalijimo susitarimą?
Prieš dalijant turtą verta atlikti visos šeimos finansinės padėties inventorizaciją.
Reikia nustatyti nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, santaupas, investicijas, verslo dalis, paskolas ir kitus reikšmingus įsipareigojimus.
Tada kiekvieną reikšmingą turtą verta įvertinti pagal keturis klausimus:
- Kada turtas įgytas – iki santuokos ar jos metu?
- Kokiu pagrindu jis įgytas – pirktas, paveldėtas, dovanotas ar įgytas kitu būdu?
- Iš kokių lėšų jis įgytas arba vėliau reikšmingai pagerintas?
- Ar su turtu susijusi paskola, kreditorius ar kita prievolė?
Tik tada galima pagrįstai nustatyti, kuris turtas turi būti dalijamas ir kaip tai padaryti.
Dažniausios klaidos dalijant turtą per skyrybas
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad viskas, kas registruota vieno sutuoktinio vardu, priklauso tik jam.
Kita priešinga klaida – manyti, kad absoliučiai visas santuokos metu gautas turtas automatiškai yra bendras, nevertinant paveldėjimo, dovanojimo, asmeninių lėšų ir kitų teisinių aplinkybių.
Trečia – susitarti, kad paskolą „perima“ vienas sutuoktinis, tačiau neįvertinti, kad toks susitarimas savaime nepakeičia kredito sutarties.
Ketvirta – neįtraukti į vertinimą santaupų, investicijų, verslo dalių ir kitų mažiau matomų aktyvų.
Penkta – dalijant turtą pamiršti kreditorius arba nepakankamai tiksliai nustatyti turto vertę.
Skyrybos ir turto dalybos: nuo ko pradėti?
Prieš sprendžiant, kam atiteks butas, automobilis ar santaupos, pirmiausia reikia atskirti bendrą sutuoktinių turtą nuo asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto.
Tik tada verta spręsti, kaip bendras turtas bus dalijamas.
Praktiškai reikia atsakyti į keturis pagrindinius klausimus: ką turime, kam tai teisiškai priklauso, kiek tai verta ir kokios prievolės su tuo susijusios.
Jeigu sutuoktiniai dėl šių klausimų susitaria, net ir didelės vertės bendras turtas nebūtinai paverčia skyrybas sudėtingu teisminiu ginču.
Jeigu nesutariama net dėl to, ar konkretus turtas yra bendras, ar asmeninis, būtent nuosavybės režimo nustatymas gali tapti vienu svarbiausių viso skyrybų proceso klausimų.
