Užgavėnės – tradicinė žemaičių šventė, kuri besąlygiškai susijusi su gamtos ir jos gyvybės pabudimu po ilgos žiemos.
Užgavėnių paskirtis – išvyti žiemą ir paskatinti greičiau ateiti pavasarį.
Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų. Šiemet Užgavėnės švenčiamos vasario 17 d.
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (laiko nuo Kalėdų) diena.
Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus.
Tradicinis Užgavėnių valgis visoje Lietuvoje – blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Blynai – tarsi simbolis, primenantis saulę ir jos sugrįžimą.
Per Užgavėnes kiekvienas į namus užsukęs žmogus turėdavo ragauti šaltienos, kitų mėsiškų valgių; jų negalima palikti, nes kitą Pelenų dieną prasideda gavėnios pasninkas.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų.
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas.
Užgavėnėms būdinga kaukėtų, neatpažįstamų persirengėlių vaikštynės po kaimą.
Karnavalininkai parodijuoja pasenusių jaunikių piršlybas, savo kasdienės aplinkos žmones, vaidina raganą, giltinę, velnią, ožį ar gaidį.
Senoliai sakydavo – ne iš grožio kaukę darė, o iš baimės. Kad žiema išsigąstų. Kad blogis pasimestų. Kad pasaulis apsiverstų.
Storulio Lašininio ir liesojo Kanapinio grumtynės vaizduoja žiemos ir pavasario kovą.
Šventei pasibaigus žiemą simbolizuojanti Morė dažniausiai sudeginama, pelenai išbarstomi laukuose; taip esą išvaromas blogis ir įkyrėjusi žiema.
Užgavėnės – Kurtuvėnų regioninio parko pasididžiavimas. Miestelio ir apylinkių žmonės pasipuošia tradicinėmis (ožio, meškos, gervės, arklio su raiteliu, vestuvininkų, velnio, raganos ir kt.) ir naujoviškomis (jūrininko, gelbėtojo, klouno ir kt.) kaukėmis, vaikšto būriais po kiemus, buria, gydo, prekiauja, maldauja.
Vakare norintys prisijungia ir vaikšto su suaugusių persirengėlių būriu, perimdami gyvąją tradiciją.
Išvykusieji gyventi kitur per Užgavėnes stengiasi apsilankyti tėviškėje ir dalyvauti šventėje.
Kurtuvėnų Užgavėnės 2017 metais įrašytos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.
Kurtuvėnų regioninio parko grupė kartu su partneriais kviečia Užgavėnes švęsti triukšminga ir linksmai! Renginio programą rasite čia.
Puoselėkime ir saugokime mūsų krašto tradicijas!
