Pempės diena – kovo 19 d. minima tradicinė lietuvių pavasario šventė, skelbianti tikrąjį gamtos atbudimą ir pempės parskridimą.
Paprastoji pempė arba pempė (Vanellus vanellus) – 28-31 cm dydžio visiems gerai pažįstamas, nesupainiojamas, vyraujančių juodos ir baltos spalvų paukštis ilgu kuoduku.
Viršutinė kūno dalis juoda, su žaliu ir purpuriniu žvilgesiu.
Pempės mielai įsikuria žmogaus kaimynystėje, net ir santykinai intensyviai ūkinę veiklą vykdomose vietose, jei tai nekelia grėsmės jų lizdams ar jaunikliams, pavyzdžiui, ganomi gyvuliai, šienaujama ar ariama gretimuose plotuose.
Šaukiamasis balsas – visiems gerai pažįstamas „gyvi…gyvi“ ar „givy…gyvi“. Tuoktuviniai balsai skamba panašiai: „kur-r gi guvy…gyvit gyvit gyvit“.
Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas, o pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė.
Senoliai tikėdavo: jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai.
Šią dieną merginos šluodavo kiemus, tvarkydavo tradicinius savo gėlių darželius ir purendavo žemę. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.
Pempė dažnai minima ir lietuviškose patarlėse:
• „Gena kaip pempė nuo savo lizdo“.
• Margas kaip pempės kiaušinis.
• Klykia kaip pempė ant dirvono.
• Pievos – tik pempėms vaikus penėti.
Nors pempės dėl šylančio klimato gali parskristi ir vasario mėnesį, simbolinė jų sugrįžimo ir pavasario šventė išlieka kovo 19-oji.
