Gegužės 29 d. Briuselyje įvykusioje ES Konkurencingumo taryboje priimtos ES Tarybos rekomendacijos dėl ES mokslo diplomatijos sistemos. Dalyviai taip pat diskutavo dėl teisėkūros pasiūlymų, susijusių su 10-ąja ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąja programa „Europos horizontas“.
Lietuvai ES Konkurencingumo tarybos (mokslinių tyrimų) posėdyje atstovavo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Sukurtas pagrindas ES mokslo diplomatijai
ES Tarybos rekomendacijose nustatytas ES mokslo diplomatijos pagrindas, kuriuo siekiama susieti mokslą, inovacijas ir užsienio politiką bei sustiprinti ES vaidmenį tarptautinėje erdvėje.
„Siekdami stipresnės ir konkurencingesnės Europos turime glaudžiau koordinuoti veiksmus ir mokslo diplomatijos srityje. Mokslo diplomatija yra svarbi dialogo priemonė, tačiau ji negali tapti pretekstu apeiti ar silpninti ES sankcijas. Turime pripažinti, kad mokslas nėra atskirtas nuo geopolitinės realybės – jis yra jos dalis“, – kalbėjo viceministrė R. Valutytė.
Pasak viceministrės, Tarybos rekomendacijos šiuo metu ypač aktualios Lietuvai – būtent šiemet planuojama parengti Lietuvos nacionalines mokslo diplomatijos gaires.
Mokslo diplomatija – mokslo ir mokslinių įrodymų naudojimas užsienio politikai formuoti bei diplomatinių priemonių taikymas tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui skatinti. Rekomendacijomis siekiama sukurti koordinuotą ir strategiškai valdomą mokslo diplomatijos sistemą, kuri stiprintų ES tarptautinį vaidmenį, užtikrintų vertybių apsaugą ir prisidėtų prie globalių problemų sprendimo, kartu laikantis saugumo, sankcijų laikymosi ir geopolitinio konteksto principų.
Valstybėms narėms rekomenduojama integruoti mokslo diplomatiją į nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų bei užsienio politikos strategijas, stiprinti tarptautines partnerystes, didinti Europos patrauklumą mokslininkams ir talentams bei naudoti mokslo diplomatiją ES interesams ir konkurencingumui stiprinti.
Vyksta derybos dėl būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos
Posėdžio metu valstybės narės išsakė savo prioritetus ir nubrėžė politines gaires tolesnėms deryboms, siekiant dalinio bendro požiūrio dėl būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ 2028–2034 metams dokumentų paketo.
Viceministrė R. Valutytė pabrėžė, kad strateginių prioritetų derinimas tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos konkurencingumo fondo, Europos partnerystės bei plėtros potencialo stiprinimo („Widening“) priemonės yra esminiai klausimai siekiant tvirto kompromisinio teksto.
Lietuva pritarė siūlomam strateginių prioritetų nustatymo procesui, įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų komiteto (ERAC) patariamąjį vaidmenį. Taip pat pabrėžta, kad panašios nuostatos turėtų atsispindėti ir Europos konkurencingumo fondo reglamente, siekiant užtikrinti nuoseklią inovacijų grandinę bei aktyvų valstybių narių įsitraukimą.
Kalbėdama apie Europos partnerystes, viceministrė akcentavo poreikį jas glaudžiai sieti su ilgalaikiais strateginiais prioritetais. Lietuvos vertinimu, didesnį poveikį būtų galima pasiekti įgyvendinant mažiau, tačiau platesnės apimties partnerysčių, grindžiamų išsamiais poveikio vertinimais ir kuriamų kartu su valstybėmis narėmis nuo pat pradžių.
Dalyvavimo plėtros stiprinimo priemonių klausimu Lietuva pabrėžė jų svarbą mažinant skirtumus tarp valstybių narių mokslinių ir inovacinių pajėgumų. Kartu pažymėta, kad šių priemonių veiksmingumas turėtų būti reguliariai vertinamas, vengiant „kelių greičių Europos“ formavimosi. Lietuva taip pat pasisakė už iniciatyvų „ERA Fellowships“ ir „EIC Pre-Accelerator“ tęstinumą bei poreikį sukurti panašią priemonę, padedančią plėtros šalių dalyviams sėkmingiau dalyvauti Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) kvietimuose.
„Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje reikalinga integruota „vieno langelio“ sistema inovatyvioms įmonėms, įskaitant veikiančias gynybos sektoriuje“, – teigė viceministrė R. Valutytė. Lietuva išreiškė tvirtą paramą Europos inovacijų tarybos DARPA modeliu grindžiamam pasiūlymui.
Nauja 2028–2034 metams skirta programa „Europos horizontas“ skatins aukšto lygio mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir jų pritaikymą ekonomikoje ir visuomenėje. Numatomas didesnis dėmesys strateginėms technologijoms, giliųjų technologijų („deep tech“) plėtrai, inovacijų ekosistemoms, mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūroms, taip pat Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) stiprinimui. Visose programos dalyse bus finansuojami ir dvejopos paskirties moksliniai tyrimai.
Bendras programos „Europos horizontas“ siūlomas biudžetas – 175 mlrd. Eur.
ES Tarybos nuotr.
