Gegužės 12 d. Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Sporto tarybos posėdyje valstybių narių politikai patvirtino naujas sporto turizmo sektoriaus gaires bei diskutavo apie būtinybę stiprinti sportininkų emocinę gerovę.
Tarybos posėdyje valstybių narių atstovai patvirtinto Tarybos išvadas dėl sporto turizmo kaip darnaus vystymosi veiksnio. Valstybės narės sutarė integruoti sporto turizmą į bendrąją politiką, užtikrinant, kad sporto, turizmo ir tvarumo strategijos veiktų išvien. Taip pat siekiama diversifikuoti sporto turizmo pasiūlą: populiarinti mažiau žinomas vietoves, mažinti sezoniškumą ir vengti neigiamo poveikio aplinkai.
ES už sportą atsakingų politikų diskusijoje „Psichikos sveikata sporte: nuo individualaus atsparumo prie sisteminės atsakomybės“ Lietuvai atstovavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas pabrėžė, kad psichinė sveikata sporto aplinkoje tiesiogiai priklauso nuo sistemos požiūrio.
„Sveika ir saugi sporto aplinka prasideda nuo aiškios žinutės: kiekvienas sportininkas mums yra svarbus kaip žmogus, o ne tik kaip medalius ir rezultatus generuojantis vienetas. Parama, konsultacijos, švietimas ir savalaikis reagavimas į sportininkų teisių pažeidimus turi tapti kasdieniu standartu“, – diskusijoje pažymėjo viceministras.
Jis pristatė Lietuvoje jau veikiančius mechanizmus: nuo 2025 m. veikiantį sportininkų atstovo institutą, taip pat galimybę jauniems sportininkams kreiptis į Vaikų teisių ombudsmeno biurą arba Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtomis specializuotomis telefono linijomis.
Lietuvos poziciją pristatęs viceministras akcentavo trenerių vaidmenį kuriant ir palaikant saugią aplinką. Viceministras pabrėžė, kad treneriai turi būti tinkamai pasirengę šiai atsakomybei, todėl Lietuva stiprina trenerių psichologines kompetencijas per kvalifikacijos kėlimo programas, plėtoja sporto psichologijos studijas.
Pritarta išvadoms dėl sporto poveikio vertinimo
Svarstant kitus klausimus, Lietuva pritarė Slovėnijos delegacijos pristatytoms po Lipicoje 2026 m. vasario 22–24 d. vykusio susitikimo parengtoms Lipicos išvadoms „Sporto poveikio vertinimas: nuo ekonominių iki socialinių perspektyvų“. Išvadose pažymima, kad sporto kuriama ekonominė, socialinė, sveikatos, užimtumo, švietimo ir bendruomeninė nauda turėtų būti vertinama sistemingiau ir į ją atsižvelgiama priimant viešosios politikos bei investicijų sprendimus Europos Sąjungos lygiu bei valstybėse narėse. Šiam klausimui pritarė ir poreikį turėti tinkamus duomenis apie sporto poveikį taip pat išsakė Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija, Portugalija ir Vokietija.
Bendra pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų tarptautinėse varžybose
Lietuva pritarė Lenkijos išreikštam susirūpinimui dėl tarptautinių sporto federacijų švelninamų taisyklių, kurios vis dažniau leidžia Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su savo nacionaline simbolika. Pareiškimui taip pat pritarė Belgija, Italija, Kroatija, Nyderlandai, Portugalija, Vokietija, Estija, Latvija, Prancūzija, Rumunija, Suomija ir Švedija. Pasak šalių, tokie sprendimai padeda normalizuoti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sukelia ES valstybėms rimtų politinių, organizacinių bei viešojo saugumo problemų rengiant tarptautines sporto varžybas.
ŠMSM nuotr.
