Lyduvėnai pavasarį pasitinka ne tik su sraunios Dubysos čiurlenimu ar virš slėnio kylančio aukščiausio Lietuvos tilto vaizdais, bet ir su neeiliniais radiniais pačiose miestelio sodybose.
Po žiemos miego čia prabudo ir į dienos šviesą išlindo skiauterėtasis tritonas (Susmulkinti plaukai).
Nors iš pirmo žvilgsnio šis padarėlis primena mažą dinozaurą, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistams tai – itin reikšmingas įvykis, patvirtinantis unikalią šio krašto gamtinę vertę.
Nors skiauterėtasis tritonas yra varliagyvis, didelę dalį gyvenimo jis praleidžia sausumoje, kur slepiasi, maitinasi ir žiemoja.
Dienomis šie paslaptingi padarai tūno drėgnuose kelmuose ar akmenų krūvose, kuriose gausu jų mėgstamo grobio – įvairių bestuburių.
Aktyviai maitintis tritonai išlenda naktį, maisto ieškodami aplinkinėse pievose, soduose bei miškuose.
Pavasarinis atšilimas – metas, kai varliagyviai palieka savo slėptuves ir traukia link vandens telkinių.
Sodyboje aptiktas tritonas iškart patraukė dėmesį išskirtine išvaizda: tamsia, grublėta oda ir ryškiai oranžiniu pilvu, numargintu juodomis dėmėmis. Įdomu tai, kad pilvo raštas yra unikalus kiekvienam gyvūnui – gamtoje nerasite dviejų vienodų individų, tad šios dėmės gamtininkams tarnauja tarsi asmens tapatybės kortelė.
Skiauterėtasis tritonas yra didžiausias tarp savo giminaičių Lietuvoje ir gali užaugti iki 17 centimetrų. Savo vardą jis gavo ne veltui – pavasarį patinai pasipuošia įspūdinga dantyta vestuvine skiautere, kuri jiems suteikia tą mistišką, „drakonišką“ išvaizdą.
Šis radinys – ne tik gražus kadras nuotraukai, bet ir geriausias komplimentas vietos aplinkai. Skiauterėtieji tritonai yra neįtikėtinai jautrūs taršai: jie niekada nesigyvens ten, kur vanduo užterštas ar dirvožemyje gausu chemikalų. Tai, kad šis „mažasis dinozauras“ sėkmingai žiemoja Lyduvėnų sodybose, oficialiai patvirtina – Dubysos slėnio oras ir vanduo išlieka pavydėtinai švarūs. Savo žiemavietes, kurių nepasiekia įšalas, jie dažniausiai įsirengia tuose pačiuose senuose kelmuose, po storomis samanomis, graužikų urvuose ar net žmonių rūsiuose.
Rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir griežtai saugoma visoje Europoje, todėl kiekvienas toks stebėjimas gamtosaugininkams yra labai svarbus. Tai įrodymas, kad net ir žmogaus kaimynystėje reta gamta gali jaustis saugiai.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija dėkoja gyventojams už budrumą ir už tai, kad šio reto svečio neišbaidė. Svarbiausia taisyklė sutikus tritoną – netrukdyti jam, nes jis pats puikiai žino kelią iki artimiausios senvagės ar kūdros.
Tačiau kartais pagalbos visgi prireikia. Jei tritonas netyčia įkrito į rūsį, gilesnę duobę ar šulinį, iš kurių pats neišlips, patariama jį atsargiai paimti (geriausia – drėgnomis rankomis, kad nepažeistumėte jautrios odos) ir perkelti į drėgną žolę ar netoliese esančius krūmus.
Jei savo sodyboje ar apylinkėse pastebėjote skiauterėtąjį tritoną, prašome apie tai informuoti atitinkamą saugomų teritorijų direkciją arba užregistruoti radinį Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS).
• Tekstas: V. Greičius
