Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino įstatymų pakeitimų iniciatyvas, teikiamas svarstyti Seimo pavasario sesijai.
Tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlomų projektų – galimybė mokiniams anksčiau gauti mokymosi pagalbą, profesijos mokytojų pasirengimo stiprinimas. Taip pat palankesnės socialinės garantijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams, efektyviau planuojamos valstybės finansuojamos studijų vietos.
Dėmesys ugdymo kokybei
Švietimo įstatymo pakeitimų projektu siekiama sudaryti sąlygas geresnei ugdymo kokybei mokyklose.
ŠMSM siūlo užtikrinti mokiniams mokymosi pagalbą tais pačiais mokslo metais po pasiekimų patikrinimo: mokiniai, kurie dalyvavo mokinių pasiekimų patikrinimuose ir nepasiekė patenkinamo lygmens, mokymosi pagalbą (konsultacijas) gautų iš juos mokančių mokytojų.
Šį pakeitimą lėmė dvejų metų mokyklų patirtis, kai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo reikalavimas mokiniams, dalyvavusiems nacionaliniuose pasiekimų patikrinimuose arba pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir skirti reikalingą mokymosi pagalbą mokymosi netolygumams sumažinti. Pasiekimų patikrinimai organizuojami sausio–vasario ir gegužės mėnesiais, o pagalba buvo suteikiama jau įgijus pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigus pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Dėl to konsultacijos mokiniams buvo organizuojamos tik kitais mokslo metais ir dažniausiai kitoje mokykloje, nes mokiniai, pabaigę programą ar jos dalį, paprastai keičia mokyklą iš pradinės į progimnaziją arba iš progimnazijos į gimnaziją.
Taip pat siūloma leisti mokykloms, nevykdančioms vidurinio ugdymo programos, bet atitinkančioms Švietimo įstatyme mokyklos veiklai nustatytus kriterijus, ją vykdyti. Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti tik gimnazijos. Tačiau savivaldybės planuoja, kad mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar pagrindinio ugdymo programą, ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programą, galėtų taip pat vykdyti vidurinio ugdymo programą. Naujas teisinis reglamentavimas suteiktų joms tokią galimybę. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2026 m. balandžio 1 d.
Siekiant atliepti darbo rinkos pokyčius ir technologinę pažangą, ŠMSM siūlo tiksliau apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus profesijos mokytojams. Tai padėtų didinti profesinio mokymo kokybę ir stiprinti naujų profesijos mokytojų pasirengimą.
Geresnės sąlygos aukštojo mokslo sektoriuje
Mokslo ir studijų įstatymo keitimo projektu siūloma užtikrinti dėstytojams ir mokslo darbuotojams palankesnes socialines garantijas bei darbo santykių stabilumą. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kaip ir valstybinėms aukštosioms mokykloms, siūloma suteikti daugiau savarankiškumo.
Taip pat siūloma užtikrinti, kad skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus ir valstybės finansuojamų vietų planavimas geriau atitiktų valstybės biudžeto formavimo principus ir leistų atsižvelgti į valstybės finansines galimybes, taip pat kad valstybės finansuojamos studijų vietos būtų planuojamos 3 metų laikotarpiui, jį susiejant su 3 metų valstybės biudžetu.
Tęsiami rudenį pradėti darbai
Pavasario sesijos metu bus grįžtama prie rudenį pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, kuri nuo naujų mokslo metų įpareigotų ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir bendrojo ugdymo mokyklas pasirengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas.
Bus grįžtama ir prie ŠMSM siūlymo užtikrinti, kad pirmoji profesinė kvalifikacija būtų įgyjama mokantis tik lietuvių kalba. Mokiniams užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, būtų užtikrinama galimybė mokytis dvikalbiu būdu – lietuvių kalba ir kita kalba. Tam numatoma keisti Profesinio mokymo įstatymą.
Taip pat ŠMSM Seimui yra pateikusi Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą, kurio svarstymas numatytas pavasarį. Įstatymo projektu siekiama tobulinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo modelį. Pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą. Įstatymo projekte siūloma pereiti prie kolegialaus sprendimų, susijusių su valstybės sporto politikos įgyvendinimu, priėmimo modelio ir Nacionalinę sporto agentūrą apjungti su Nacionaline sporto taryba. Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga, su Taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.
A. Žuko nuotr.
