Lietuvos mokytojai gana stipriai pasitiki savo pedagoginiais gebėjimais, sumanumu dirbant su įvairių poreikių mokiniais. Dauguma yra patenkinti savo mokytojo darbu ir sąlygomis, pasitiki savo pedagoginiu talentu – gebėjimu naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įvairiais mokymo būdais.
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad 99 proc. pedagogų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis – 95 proc.). Tačiau Lietuva šliejasi prie tų šalių, kurių švietimo sistemos darbuotojų amžius vyresnis, o mokyklose, kaip ir kaimyninėje Latvijoje, vyrauja mokytojos.
Tokį bendrais bruožais Lietuvos mokytojo paveikslą atskleidžia EBPO organizuojamo tarptautinio mokytojų tyrimo TALIS 2024 m. rezultatai. TALIS tyrime remiamasi vien tik tyrimo dalyvių išreikšta nuomone, atspindinčia jų požiūrį.
Talis (Engl. Tarptautinės apklausos mokymas ir mokymasis) – tai vienintelis tarptautinis tyrimas, kuriame tiriama mokytojų darbo aplinka, nuostatos, požiūris į mokymą bei mokytojo profesiją, įvairius darbo sąlygų mokyklose aspektus.
Darbo aplinka
Tiriant darbo aplinką atsiskleidė faktas, kad Lietuvoje net 60 proc. mokytojų dirba mokyklose, kuriose yra pabėgėlių vaikų. Praėjusiame TALIS tyrime 2018 m. buvo 2,2 proc. (EBPO rodiklio vidurkis 2024 m. – 47 proc.). Tokio šuolio didžiausia priežastis, tikėtina, yra karas Ukrainoje.
38 proc. Lietuvos mokytojų dirba mokyklose, kuriose daugiau negu 10 proc. mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių. (EBPO vidurkis – 45 proc.). 7 proc. mokytojų moko klasėse, kuriose yra daugiau negu 30 proc. mokinių iš žemo ekonominio statuso šeimų (EBPO vidurkis – 21 proc.).
79–90 proc. Lietuvos mokytojų teigia per pamokas dažnai skiriantys dėmesį mokinių socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdyti. Kitose šalyse jų kolegos tai daro rečiau (68–84 proc.). 79 proc. mūsų šalies pedagogų sako pasitikintys savo gebėjimais ugdyti minėtas kompetencijas (EBPO vidurkis panašus – 73 proc.).
Vidutinis Lietuvos mokytojų darbo krūvis per savaitę – apie 40 val. (EBPO – 40,8 val.). 77 proc. Lietuvos mokytojų teigia esą patenkinti darbo sąlygomis. EBPO šalyse vidutiniškai 68 proc. jų kolegų teigė tą patį. 85 proc. mokytojų teigė esą apskritai patenkinti savo darbu mokyklose, EBPO vidurkis labai panašus.
Daugiau dėmesio skiriama pradedantiems dirbti mokytojams
Lietuvos mokytojai patenkinti savo pedagoginių studijų kokybe. 79 proc. mokytojų mano, kad jų pedagoginių studijų kokybė buvo aukšta, tą patį teigė 73 proc. neseniai baigusių studijas pedagogų. EBPO šalyse tuo pasigirti galėjo vidutiniškai 75 proc. mokytojų.
Mokyklose taip pat imta daugiau dėmesio skirti pradedantiems dirbti mokytojams. Lietuvoje, palyginti su TALIS 2018 metų duomenimis, 17 proc. punktais padidėjo skiriama mentorystė jauniems mokytojams. Net 35 proc. punktais padidėjo ir pradedančiųjų mokytojų dalyvavimas įvadiniuose formaliuose ir neformaliuose mokymuose: dalyvavo 59 proc. neseniai karjerą pradėjusių mokytojų (EBPO vidurkis – 72 proc.).
Dauguma – net 94 proc. mokytojų – nurodė, kad geba kokybiškai ugdyti, jiems gerai sekasi per pamokas naudoti įvairaus mokymo būdus (EBPO – 84 proc.). Per 60 proc. tirtų mokytojų teigė, kad geba motyvuoti mokinius, geba kurti užduotis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, tarpusavyje bendradarbiauja. Šie Lietuvos mokytojų gebėjimai yra beveik identiški EBPO vidurkiams.
Labiausiai Lietuvos mokytojai norėtų pasitobulinti šiose srityse: ugdymo programos išmanymas, vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas, mokinių pasiekimų vertinimas, mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas, DI ir kitos technologijos. Beje, 80 proc. Lietuvos mokytojų savo gebėjimus naudotis skaitmeninėmis priemonėmis vertina gerai (EBPO vidurkis – 70 proc. ir daugiau). 39 proc. mokytojų nurodė, kad naudojasi DI (EBPO vidurkis – 36 proc.).
Dauguma Lietuvos mokytojų sutinka, kad jų mokyklose sudaromos sąlygos kurti kūrybišką, draugišką, bendradarbiavimu grįstą darbo atmosferą. Lietuvoje daugiau mokytojų (91 proc.) teigė,
kad jų mokyklose skatinamos iniciatyvos (EBPO vidurkis – 82 proc.). Mokytojai taip pat dažnai imasi lyderių vaidmens, patys inicijuoja bendradarbiavimo veiklas. 84 proc. mokytojų teigė galintys pasikliauti vieni kitais (EBPO – 86 proc.), gerai sutaria su mokyklos administracija, mokiniais ir jų tėvais. 75 proc. mokytojų mano, kad jų mokiniai gerai vertina savo mokytojus (EBPO – 71 proc.). 72 proc. tą patį mano apie mokinių tėvus (EBPO šis rodiklis sumažėja vidutiniškai iki 65 proc.).
99 proc. tirtų Lietuvos mokytojų patinka dalykas, kurio moko, 92 proc. jaučiasi laimingi esantys mokytojais.
Tyrimas atskleidė ir tas sritis, į kurias turime sutelkti didesnį dėmesį
Visgi Lietuvos mokytojų bendruomenė patiria iššūkių. Lietuvoje tai viena „moteriškiausių“ profesijų, moterys sudaro 85 proc. visų mokytojų (EBPO – 70 proc.). Dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis Lietuvoje – 51 metai (EBPO – 45 metai).
Taip pat patiriami iššūkiai dėl didėjančių reikalavimų mokytojams, nes klasėse atsiranda vis daugiau įvairių poreikių vaikų, kartais net nekalbančių lietuviškai: pabėgėlių, grįžusių iš užsienio mokinių, taip pat turinčiųjų specialiųjų ugdymo poreikių ar stokojančių socialinių ir emocinių įgūdžių. Jaučiama komandinio darbo stoka, ribotas mokytojų bendradarbiavimas: Lietuvoje mokytojų, kurie bent kartą per mėnesį bendrai moko toje pačioje klasėje, procentas – vos daugiau negu 10, kai EBPO rodiklis – daugiau negu 30 proc. Mokytojai taip pat jaučia didelę atsakomybę už mokinių pasiekimus (73 proc.).
Tyrimą apibendrinę analitikai išvadose siūlo daugiau dėmesio skirti pradedančių mokytojų praktikai, plėsti mentorystės patirtis, mokytojų savarankiškumą, toliau didinti atlyginimus.
TALIS tyrime dalyvavo 55 šalys. Lietuvoje TALIS 2024 tyrime dalyvavo daugiau negu 4 tūkst. mokytojų ir daugiau nei 200 mokyklų vadovų. Tyrimas mokyklose vyko 2024 m. vasario – kovo mėn.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
