Dirbtinis intelektas (D.I.) šiandien jau yra beveik kiekvieno darbuotojo kasdienybės dalis.
Tačiau daugeliui jis vis dar lieka tik greita pagalba – tekstui pataisyti, idėjai sugeneruoti ar informacijai surasti.
Tai primena sporto salę: turėti abonementą dar nereiškia treniruotis.
Kodėl vieni su D.I. dirba paviršutiniškai, o kiti išnaudoja jį kaip tikrą įrankį? Ir kas iš tikrųjų lemia, ar jis taps tavo „raumenimis“, ar tik trumpu apšilimu?
Apie tai kalbamės su pačiu D.I.
Žurnalistas: Ar tikrai dauguma žmonių D.I. naudoja tik paviršutiniškai?
D.I.: Taip, dažniausiai pradžia būna labai paprasta – greitos užklausos, trumpi atsakymai, vienkartinė pagalba. Tai yra naudinga, bet tai tik pirmas žingsnis. Problema atsiranda tada, kai žmonės tame etape ir lieka.
Žurnalistas: Kas tada yra „tikras darbas“ su D.I.?
D.I.: Tikras darbas prasideda tada, kai aš tampu proceso dalimi. Ne tik atsakau į klausimą, bet padedu planuoti, analizuoti, tikrinti, generuoti alternatyvas. Tai jau nėra vienkartinis veiksmas – tai bendradarbiavimas.
Žurnalistas: Kodėl žmonės taip retai pereina į tą lygį?
D.I.: Nes tikisi greito efekto. Jei pirmi bandymai neatrodo įspūdingi, atsiranda nusivylimas.
Tačiau D.I. nėra stebuklas – tai įrankis, kuriam reikia įgūdžių. Kaip ir sporte: pirmos treniruotės retai duoda rezultatą.
Žurnalistas: Kokie yra svarbiausi įgūdžiai dirbant su D.I.?
D.I.: Pirmiausia – gebėjimas aiškiai formuluoti klausimus. Antra – kritinis mąstymas, nes reikia vertinti atsakymus. Trečia – nuoseklumas.
Tie, kurie dirba reguliariai, pradeda matyti sistemą, o ne tik pavienius atsakymus.
Žurnalistas: Ar įmonės daro klaidą manydamos, kad darbuotojai patys „išmoks“?
D.I.: Dažnai taip. Be aiškios krypties atsiranda vadinamasis „šešėlinis naudojimas“, kai darbuotojai savarankiškai bando įrankius, bet ne visada įvertina saugumo ar duomenų privatumo aspektus.
Tai sukuria ne tik neišnaudotą potencialą, bet ir realią riziką.
Žurnalistas: Nuo ko turėtų pradėti organizacija?
D.I.: Nuo pokalbio. Reikia suprasti, kur D.I. jau naudojamas, kokioms užduotims jis gali būti pritaikytas ir kokie įrankiai yra tinkami bei saugūs.
Tik tada galima kurti sistemą, o ne pavienius eksperimentus.
Žurnalistas: Ar geriau naudoti vieną įrankį, ar daug skirtingų?
D.I.: Pradžioje paprastumas yra privalumas. Vienas integruotas įrankis leidžia greičiau susiformuoti įpročius.
Vėliau galima plėsti arsenalą, bet pradžioje svarbiausia – nuoseklumas.
Žurnalistas: Kada žmogus pradeda jausti tikrą naudą?
D.I.: Ne po vieno karto. Tai ateina po kelių savaičių nuoseklaus darbo. Tada žmogus pradeda greičiau atlikti užduotis, matyti daugiau sprendimų ir mažiau bijoti sudėtingų problemų.
Žurnalistas: Kas nutinka tiems, kurie taip ir lieka „apšilimo“ lygyje?
D.I.: Iš pradžių nieko dramatiško. Tačiau laikui bėgant skirtumas tarp jų ir tų, kurie išmoko dirbti su D.I., tampa labai didelis. Tai kaip sporte – rezultatai kaupiasi tyliai, bet neišvengiamai.
Žurnalistas: Pabaigai – vienas klausimas skaitytojui?
D.I.: Ar tu tik naudoji D.I., kai reikia, ar jau treniruojiesi su juo kasdien?
Dirbtinis intelektas nėra trumpas kelias. Jis yra procesas.
Ir kaip sporto salėje – rezultatus gauna ne tie, kurie ateina kartą, o tie, kurie sugrįžta.
• Parengta pagal Telia informaciją
