Lietuvos regionai pastaraisiais metais pamažu keičiasi – kuriamos naujos laisvosios ekonominės zonos, veikia pažangios gamyklos ir plečiasi vietos verslai.
Vis dėlto jų augimo tempai išlieka netolygūs. Verslininkai ir politikos atstovai sako, kad regionai turi potencialo tapti stipriais ekonominiais centrais, tačiau vis dar susiduria su darbuotojų trūkumu, menkesniu finansavimu ir aiškios plėtros strategijos stoka.
Regionų politikoje pasigenda verslo balso
Nors apie regionų potencialą kalbama vis dažniau, reali jų įtrauktis į nacionalinę politiką, pasak diskusijų festivalyje „Būtent!” dalyvavusių ekspertų, vis dar menka. Jų vertinimu, būtent verslo balsas turėtų tapti vienu iš regionų plėtros variklių.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Alvydo Stulpino, dėl sisteminių sprendimų trūkumo regionų verslui tenka veikti žymiai sudėtingesnėmis sąlygomis nei sostinėje.
„Regionuose veikiantys verslai sėkmingai auga, bet problemų čia daugiau negu kitur. Šiandien regionai nuo Vilniaus skiriasi visais rodikliais – nuo BVP augimo iki inovacijų ar R&D centrų įsikūrimo apimčių. Viena pagrindinių to priežasčių – verslas yra nustumtas nuo regionų plėtros strateginių klausimų ir atribotas nuo procesų, kurie tiesiogiai lemia ekonominę regionų kryptį. Prieš kelerius metus dar turėjome savo vietą regiono plėtros tarybose, kur galėjome teikti pasiūlymus, tačiau dabar viską sprendžia tik politikai”, – teigė jis.
Anot A. Stulpino, tokia atskirtis stabdo ekonominį ir socialinį regionų vystymąsi.
„Regionams reikia institucinio sprendimo – kad valstybės lygmeniu atsirastų atsakingas žmogus ar institucija, galinti atstovauti regionų interesams. Kitaip tas atsilikimas tik gilės”, – sakė A. Stulpinas.
Kalbėdami apie atskirtį tarp didmiesčių ir regionų, diskusijos dalyviai pabrėžė, kad realybėje egzistuoja ne „dvi Lietuvos”, o daugybė skirtingų verslo ir gyvenimo ritmų, kuriuos jungia bendras siekis kurti vertę šalyje.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės,šalies regionų verslus vienija natūralus artumas vietai ir žmonėms, o stipriausias jų kapitalas – bendruomeniškumas.
„Dažnai sakoma, kad egzistuoja dvi Lietuvos – Vilnius ir visa likusi Lietuva. Bet iš tikrųjų taip nėra. Mes esame maža šalis, todėl turėtume ieškoti ne to, kas mus skiria, o to, kas jungia”, – sakė A. Maldutytė.
Finansavimui gauti tikisi mažesnės kartelės
Verslo bendruomenės diskusijose dažnai girdima, kad vienas iš didžiausių regionų verslo stabdžių – finansavimo prieinamumas.
Visgi ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikia daugybė programų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui, tačiau jų pasiekiamumas ir pritaikymas prie regionų sąlygų dažnai kelia sunkumų.
ILTE valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė atkreipė dėmesį, kad nors finansavimo priemonių šiandien netrūksta, nemaža dalis regioninių verslų nesiryžta jomis aktyviai naudotis.
„Neturėtume manyti, kad finansavimo problemos kyla dėl jo trūkumo – iš tiesų daug programų turi laisvų lėšų ir yra prieinamos bet kuriam Lietuvos kampelyje besikuriančiam verslui. Tačiau dažnai matome, kad klientai atsiima savo paraiškas – apie pusei neįgyvendintų paskolų ar projektų taip nutinka dėl įvairių priežasčių: pasikeičia planai arba idėja nesimaterializuoja taip, kaip tikėtasi”, – sakė ji.
Kretingos rajono kaime turizmo paslaugų mikro-verslą kuriantis Viktoras Andrejevas teigė, kad norintiems įgyvendinti unikalias idėjas regionuose dažnai tenka susidurti su stereotipiniu spaudimu, esą kaime viskas turi būti pigiau ar paprasčiau nei sostinėje.
„Auginant verslą regione, jo kuriamos paslaugos nebūtinai turi būti pigesnės ar prastesnės kokybės – idėjos regione ir kaime gali būti unikalesnės, geresnės ir sukuriančios daugiau vertės, kad miesto žmogus galėtų jas įvertinti. Sėkmingi regionuose veikiančių verslų pavyzdžiai rodo, kad regionai tampa didmiesčių gyventojų traukos centru, todėl ir lūkestis mokėti už prekes ir paslaugas bei iš jų uždirbti, turėtų būti toks pat, kaip ir sostinėje”, – sakė V. Andrejevas.
Tačiau jis pažymėjo, kad jaunų verslų finansavimo sistema kartais per daug šabloniška ir iš pradžių gali atbaidyti potencialius regiono verslus jau pradiniuose verslo etapuose.
Ekspertai sutiko su nuomone, kad regionų verslams būtini lankstesni finansavimo mechanizmai ir nuolatinė pagalba, kad net smulkūs ir rizikingi projektai galėtų startuoti ir tapti ilgalaikėmis darbo vietomis bei bendruomenių augimo varikliu.
Žmogiškieji ištekliai – regionų ateities klausimas
Diskusijos dalyvių manymu, regionų gyvybingumą didžiąją dalimi lemia finansiniai ištekliai, tačiau čia svarus ir žmogiškųjų išteklių klausimas.
Viena didžiausių problemų – jaunų, aktyvių žmonių pritraukimas ir išlaikymas.
„Biržų duonos” vadovo Andriaus Kurganovo teigimu, jei regionuose vyraus stagnacija, finansavimas nepadės išvystyti sėkmingų ir pelningų verslų.
Tačiau, jei bus kuriama aplinka, kurioje būtų galima augti, mokytis, realizuoti idėjas, gyventojai turės motyvaciją regionuose likti ir kurtis.
„Regionai turi viską, ko reikia – jiems trūksta tik tikėjimo, kad jie gali būti lygiaverčiai. Dalyvavimas įmonių programose, technologų mokyklose, kokybiškas švietimas, sveikatos sistema, kultūra ir sportas yra tai, kas pritraukia žmones grįžti ir investuoti savo talentą.
Be to, reikia suprasti, kad kai atvyksta stambesnės įmonės, vietos verslas turi būti pasiruošęs konkuruoti dėl darbuotojų, kelti atlyginimus ir ieškoti naujų galimybių”, – sakė A. Kurganovas.
• Pranešimas spaudai Regionų verslams – neišnaudoto potencialo klausimas: kas stabdo augimą? pateiktas sistemoje Spaudos centras. Pranešimą spaudai paskelbė Publicum
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Spaudos pranešimų centras“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
